„Keisčiausia yra tai, kad mes visi kalbame apie streikus, bet oficialiai nėra jokios oficialios informacijos. Vakar visą dieną bandėme ir į mokyklas skambinome, ir į švietimo skyrius skambinome, teiravomės, kokios mokyklos, ar jau žinoma, kur vaikai bus neleidžiami eiti į mokyklas, kurioje mokykloje. Nėra jokių žinių šituo klausimu. Jokios informacijos man nepasisekė gauti“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė.
Ji svarstė, kad informacija apie galimą streiką kažkodėl slepiama arba kalbos apie streiką tėra „piktavalių žmonių žaidimas norint supriešinti bendruomenes su mokykla ar savivaldybe“.
Pagal Darbo kodeksą, dėl streiko surengimo įstaigoje turi būti skelbiamas slaptas balsavimas, jo surengimui turi pritarti daugiau kaip pusė darbuotojų. Apie būsimo streiko pradžią darbdavys privalo būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam priimtą sprendimą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija penktadienį pranešė, kad nuo rugsėjo lenkiškos ir rusiškos mokyklos surengs streiką, reikalaudamos panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir pusantro karto padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose. Pranešta, kad streiku bus reikalaujama atšaukti 2011 metais priimtas įstatymo pataisas.
Pranešimą spaudai išplatino Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jo autoriais įvardijami „Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai“, „Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas“ ir „Komitetai mokykloms apginti“.