Pirmasis iš ministro kabineto išėjo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas Valdas Jankauskas.
„To audito išvadose yra pakankamai nemažai klaidų, nemažai netikslumų“, – žurnalistams teigė V.Jankauskas.
Direktorius apgailestavo, kad audito išvados iš pradžių paskelbos žiniasklaidoje, o po to pateiktos jam susipažinti.
Atlikto audito duomenimis, V.Jankauskas 2017 metais „aktyviai turistavo“ Peru, nors lėktuvo bilietus dalyvauti ten vykstančioje konferencijoje nupirko jo vadovaujama įstaiga.
V.Jankauskas patvirtino, kad skaitė pranešimą konferencijoje, o paskui dešimt dienų atostogavo, bet dienpinigių už šias dienas negavo.
Centro vadovas tvirtino nesvarstęs sumokėti už lėktuvo bilietus.
Jis atostogavo kartu su įstaigos valdomu tautinių šokių ansamblio „Ugnelė“ vadove, savo žmona Alma Kernyte. V.Jankauskas teigė, kad lėktuvo bilietus į Peru ji nusipirko pati.
„Tai (atostogas) apmokėjome iš savo pinigų“, – kalbėjo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius.
Audito metu taip pat nustatyta, kad V.Jankauskas buvo paskyręs save Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui priklausančios viešosios įstaigos „Jaunimo slėnis“ valdybos pirmininku ir nustatęs sau 1210 eurų atlyginimą per mėnesį.
V.Jankauskas tikino sau atlyginimo nenusistatinėjęs ir nusišalinęs nuo šio klausimo.
„Valdyboje aš buvau nusišalinęs priimant sprendimus tuo klausimu, kai buvo nustatinėjamas valdybos pirmininko (darbo užmokestis). Padariau klaidą, kad neinformavau apie tai ministerijos“, – kalbėjo direktorius.
Jis tvirtino, kad audito išvados jam bus moralinė pamoka vengti kai kurių situacijų.
Kiek vėliau su ministru susitikęs Švietimo aprūpinimo centro vadovas Tautvydas Salys tvirtino, kad savo atsakymus į audito pastabas paskelbs penktadienį.
Su A.Monkevičiumi antradienį taip pat susitiks Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio vėžio instituto vadovai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš viso turi 17 pavaldžių įstaigų. Jų auditas nustatė, kad dalis įstaigų sudarydavo viešųjų pirkimų sandorius su savo darbuotojais, kai kurie įsigijimai vykdyti neefektyviai.
Taip pat nustatyta, kad pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.
