Antradienį lenkų ir rusų tautinių mažumų mokyklų moksleivių tėvai į namus gavo ministro pasirašytą laišką, rašytą jų gimtosiomis kalbomis.
Laiške ministras prašo tėvų nepasiduoti emocijoms ir tikina, kad įvedus suvienodintą egzaminą kitakalbiai turės daugiau galimybių įsitvirtinti Lietuvos valstybės gyvenime.
Europarlamentaras, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis trečiadienį surengtoje spaudos konferencijos su ironija kalbėjo apie šį G.Steponavičiaus bandymą švelninti situaciją, kai lenkų mokyklų mokiniai ir jų tėvai rugsėjo 2-ąją pasiruošę neiti į pamokas ir streikuoti prie prezidentūros.
„Aš, kaip tėvas, vakar gavau laišką iš ministro lenkų kalba, kiek žinoma, yra ir rusų kalba šitie laiškai parašyti. Džiugu, kad ministras bendrauja gimtąja kalba. Gali dėl to turėti nemalonumų, bet aš tikiuosi, kad neturės. Tikiuosi, kad neturės nemalonumų ir iš opozicijos, nes tokie laiškai, 26 tūkst. kopijų, aišku, kainavo tam tikrą sumą ir aišku, gali būti įtarimų, kad nebuvo iš anksto numatyta biudžete tokias lėšas skirti šiam tikslui“, – kalbėjo V.Tomaševskis.
Lietuvos Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.
Todėl lenkai įtaria, kad stengdamasis jiems įtikti, Švietimo ir mokslo ministras pats galėjo pažeisti Valstybinės kalbos įstatymą, dėl kurio pažeidimų kabinant lenkiškų gatvių pavadinimų, valstybinių įstaigų pavadinimų lenteles ne kartą yra bausti lenkų tautinės mažumos atstovai.
Tikisi įstatymo atšaukimo
Sulaukę ministro raminimo, lenkai streikuoti ir piketuoti neatsisako. Jie teigia besitikintys, kad bent po šių drastiškų akcijų Lietuvos politikai išgirs jų argumentus ir sutiks atšauki Švietimo įstatymą, numatantį daugiau pamokų lietuvių kalba bei lietuvių kalbos valstybinio egzamino suvienodinimą abiturientams.
„Iš principo yra keičiamas tautinių mažumų mokyklų funkcionavimas ir įvedamas dvikalbis mokymas be jokių išlygų. Tai yra visiškai naujos žaidimo taisyklės, kurios visiškai nebuvo diskutuotos, derintos su tautinėmis mažumomis, o įvedamos, deja, buldozeriniu principu“, – trečiadienį esama situacija piktinosi Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo vadovas Miroslavas Šeibakas.
Anot jo, tam, kad tvarka būtų keičiama, reikia atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti, kaip tai padaryti geriausia, o ne „liepti vaikams žaisti žaidimą, kurio taisyklės bus praneštos po rungtynių“.
„Kalbame apie vaikų ateitį, negalima su jais eksperimentuoti. Dabartinis įstatymas įvelia mus į eksperimentą, juk niekas netyrė, kaip padaryti tą švietimą tokiu būdu. Kalbėkime apie esmę, apie mūsų vaikus, o ne apie politinį turgų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį prašė M.Šeibakas.
Tačiau taip pat konferencijoje dalyvavęs V.Tomaševskis tikina: dabar prieš lenkų diskriminavimą reikia kovoti ir politinėmis priemonėmis.
„Įstatymas buvo priimtas iš politinių motyvų. Pats G.Steponavičius laiškuose parašė, kad tai numatyta politinėse programose. Tai dabar yra tokia situacija, kad politinis įstatymas priimtas švietimui, kuris turi būti apolitiškas. Dabar kita pusė tautinių mažumų turi gintis. Ir, aišku, gintis reikia įvairiomis priemonėmis, tarp jų ir politinėmis“, – sakė V.Tomaševskis.
Ginsis teismuose
Jis teigė palaikantis šią akciją kaip tėvas ir jo sūnus taip pat dalyvaus. Be to, V.Tomaševskis teigė, kad jei mitingą ir streiką organizuojantiems tėvams tam pritrūks pinigų plakatams, transportui, pats europarlamentaras juos paremsiantis.
V.Tomaševskio žiniomis, streike dalyvaus beveik visos lenkų mokyklos Lietuvoje. Išvis organizacinių komitetų jau yra susibūrę apie 70. Iš pradžių pamokas praleisti ketinama tik penktadienį.
„Įvairiai bus. Nėra taip, kad visa mokykla neateis. Yra žmonių, kurie labai nusivylę, yra žmonių, kurie nusivylę, bet bijo sankcijų. Bus tikrai labai įvairiai. Tie, kurie tvirtai pasiryžę, neis į pamokas. Kai kurie neis vieną dieną, kai kurie gal ilgiau. Tai priklausys nuo to, ar valdžia pradės diskutuoti su visuomene apie Švietimo įstatymą“, – pasakojo streiko organizatorius moksleivis Albertas Norvoišas.
Jeigu į streike ir pikete išsakytus reikalavimus nebus atsižvelgta, lenkų tautinės mažumos atstovai, kurių vaikai pirmieji laikys suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, planuoja ginti savo teises teismuose.
„Aš turiu du vaikus, vienas lankys priešmokyklinę grupę, kitas yra vienuoliktokas. Aš manau, kad ikimokyklinę grupę lankysiantis vaikas po 12 metų galės laikyti vienodą egzaminą, bes vyresnysis vaikas yra diskriminuojamas. (...) Jis išlaikys tą egzaminą, jis gerai mokosi, jis stengiasi, bet dabar jis neturi tiek laiko, kad galėtų jį skirti lietuvių kalbai, o ne matematikai ar fizikai. Dabar jis turi labai daug laiko skirti lietuvių kalbai, kad įstotų į nemokamą vietą. Jei jis neįstos į nemokamą vietą, aš turėsiu mokėti daug daugiau. Va tada turėsiu kalbėti apie tas sumas, kurias aš turėsiu mokėti už jo mokslą dėl to, kad egzaminas buvo suvienodintas“, – pasipiktinimą reiškė lenkakalbė mama Alina Sobolevska.
Anot Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus, jam žinoma, kad tėvai jau dabar ruošia ieškinius valstybei dėl nelygių sąlygų sudarymo ir jų keitimo likus vos dvejiems metams iki brandos egzaminų valstybine kalba.
