Lietuvoje, nebe Afrikoje
„Kad ir kaip liūdna pranešti, šiandien jau ne tik kai kurių mokinių, ne tik kai kurių mokyklų, bet ištisų savivaldybių mokiniams prestižiškiausios profesijos ir studijų programos tampa nebeprieinamos. O visa tai vyksta Lietuvoje, nebe Afrikoje. Nes jie nepajėgia konkuruoti su bendraamžiais iš kitų mokyklų ir švietime labiau pažengusių savivaldybių“, – pristatydamas naujausius mokyklų reitingus spaudos konferencijoje teigė G.Sarafinas.
Pasak jo, jau dabar įvairiose savivaldybėse startinės jaunuolių pozicijos skiriasi keletą kartų, o vaikų ateitį neretai nulemia ne jų gebėjimai ar motyvacija, o aplinka, kurioje jie yra gimę, taip pat vietinių politikų sprendimai.
Visa tai vyksta Lietuvoje, nebe Afrikoje.
„Apgailėtina yra tai, kad tos amžinai atsiliekančios savivaldybės į skaičius ir faktus žvelgia visiškai abejingai, nebesistengia padėti savo vaikams“, – sakė G.Sarafinas.
Kai kur situacija – apverktina
Kone liūdniausiai švietimo horizonte atrodo Ignalinos, Kelmės rajonų ir Pagėgių savivaldybės. Praėjusiais metais pusė jose besimokančių abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, o tie, kurie išlaikė, gavo žemus rezultatus.
„Visame Kelmės rajone tik 14 proc. visų abiturientų gavo vidutinius įvertinimus nuo 36 iki 85 proc. Pagėgių savivaldybėje tokių buvo tik 12 proc.“, – akcentavo G.Sarafinas.
Jis papildė, kad ši prasta tendencija kartojasi kasmet, o žemi rezultatai demonstruojami ne tik matematikoje, bet ir informatikoje, fizikoje.
Ignalinoje skaičiai yra visiškai „pribloškiantys“, sakė G.Sarafinas. Joje matematikos egzaminą pakenčiamai išlaikė vos 7 proc. abiturientų, neišlaikė du trečdaliai.
Fizikos egzaminą pakenčiamai išlaikė 18 proc., informatikos – 25 proc. abiturientų.
„Aišku tai, kad šioje savivaldybėje jau metas šaukti Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdį švietimo bėdoms, o gal greičiau – nelaimėms nagrinėti ir spręsti“, – sakė G.Sarafinas.
Panašių veiksmų reikėtų ir Skuodo, Šilutės rajonų savivaldybėse.
Pasak G.Sarafino, akivaizdu, kad Šilutė švietime „kažką daro stipriai ne taip, nes metai iš metų ji čiuožia žemyn ir silpnai atrodo ne vienetų, net ne dešimčių, o šimtų mokinių pasiekimai ir rezultatai.“
Pavyzdžiui, pernai Šilutės rajone buvo 245 abiturientai. O jų brandos rezultatai atrodė taip: matematikos egzamino 61 abiturientas net nelaikė, 74 neišlaikė, 77 gavo minimalius balus, nuo 16 iki 35 proc. Be to, tik 33 jaunuoliai iš pustrečio šimto egzaminą išlaikė gerai arba vidutiniškai.
Silpnai šilutiškiai laikė ir kitus egzaminus, lietuvių kalbos egzaminą gerai ir vidutiniškai išlaikė 39 proc., rusų kalbos – 0 proc., informacinių technologijų – 37 proc., chemijos – 38 proc.
„Savivaldybė šiuos duomenis puikiai žino, bet nieko nedaro. Iš tikrųjų, tokio griežto supurtymo reikėtų <..> bent keliolikoje savivaldybių, nes jos labai sparčiai leidžiasi žemyn. Per pastaruosius 3 metus greičiausiai žemyn leidosi Šalčininkų ir Radviliškio rajonų savivaldybės“, – pažymėjo jis.
Tokio griežto supurtymo reikėtų bent keliolikoje savivaldybių, nes jos labai sparčiai leidžiasi žemyn.
Problemos slypi savivaldybių kabinetuose
G.Sarafinas tvirtina, kad yra ir gerų pavyzdžių. Ypač norėtųsi kalbėti apie esančius regionuose, mažesniuose rajonuose.
Pavyzdžiui, Mažeikiai. Nors atrodo niekuo neišsiskirianti savivaldybė iš kitų, švietimo prasme, pasak G.Sarafino, ji yra aukštumose.
„Jie išmoko daugumą savo vaikų įvairių disciplinų, ne vienos“, – pažymėjo jis. Panašiai gerus pagrindus mokiniams suteikia Palangos, Kėdainių rajono mokyklos.
„Vadinasi, savivaldybėse, kuriose švietimo lygis žemas, problema yra ne vaikai, ne menka jų motyvacija, nes visoje Lietuvoje jaunimas yra panašus. Tikrai į Pagėgius, Kelmę ar Švenčionis vaikai nėra nuleidžiami iš kitos civilizacijos ar kito amžiaus.
Priežastys yra kitur, o jų šaknys dažnai slypi pačių savivaldybių kabinetuose bei vietos politikų veiksmuose. Nuo politikų priklauso, koks yra mokyklų tinklas vietoje, kiek mokinių mokosi jungtinėse klasėse, ar mokyklos turi laboratorijas“, – kalbėjo jis.
Priežastys yra kitur, o jų šaknys dažnai slypi pačių savivaldybių kabinetuose bei vietos politikų veiksmuose.
Į priekį veržiasi privačios mokyklos
Trečiadienį buvo paskelbti ne tik savivaldybių, bet ir visų šalies gimnazijų reitingai.
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad šiais metais išryškėjo nauja tendencija – privačių mokyklų spurtas.
Jis ypač pastebimas Kauno ir Klaipėdos miestuose.
„Mes matome, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis“, – teigė ji.
Priežastys yra kitur, o jų šaknys dažnai slypi pačių savivaldybių kabinetuose bei vietos politikų veiksmuose.
Žvelgiant į geriausių mokyklų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, pirmąjį dešimtuką, matyti, kad jame yra trys privačios gimnazijos.
Ypač aukštai pakilo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija, šiuo metu esanti ketvirtoje pozicijoje tarp elitinių šalies gimnazijų.
Jeigu žvelgtume į neatrankinių gimnazijų pirmąjį dešimtuką, pamatytume, kad čia net pusė yra privačios mokyklos.
Viena vertus, svarsto žurnalo sudarytojai, tokia tendencija yra gera, nes tėvai, kurie turi lėšų, gali išleisti vaikus mokytis į kokybiškas privačias gimnazijas, be to, gali būti ramūs, kad jų investicija atsipirks.
Tačiau stiprėjant privačioms mokykloms gali dar labiau išryškėti atskirtis tarp pasiturinčių ir skurdžiau gyvenančių šeimų.
Detaliau su trečiadienį paskelbtais žurnalo „Reitingai“ mokyklų vertinimais galite susipažinti – čia.
Mažiau renkasi fundamentaliuosius mokslus
G.Sarafinas atkreipė dėmesį į kitą tendenciją gimnazijose – mažiau moksleivių mokosi fundamentaliųjų mokslų, daugybė jaunuolių atsisako mokytis fizikos, chemijos, informatikos, net ir matematikos stengiasi mokytis tik B lygiu.
„Jie gal ir nesupranta, bet jie sau stipriai pakenkia. Mes matėme, kad pernai buvo 26 tūkst. abiturientų, o matematikos egzaminą laikė tik 16 tūkst., išlaikė tik 11 tūkst., <...> realiai mes matematikos gerai išmokome maždaug 4 tūkst. jaunuolių iš 26 tūkst., – pasakojo jis.
O kalbėti apie kitus tiksliuosius mokslus išvis vargas, nes fizikos egzaminą laiko tik 2,5 tūkst. jaunuolių, kiti nei jos mokosi, nei egzamino laiko, informatikos egzaminą šiais technologijų laikais laiko tik 3 tūkst. jaunuolių, o chemijos – tik 1,3 tūkst. iš 26 tūkst.“, – liūdną tendenciją nupasakojo G.Sarafinas.
Jo teigimu, tai yra „drama“ mūsų valstybei, darbdaviams ir bendram išsilavinimui. Ateityje jis prognozuoja „pragaištingas“ pasekmes.
Trečdalis brandos egzaminų nelaiko
Mokyklų reitingų sudarytojai kėlė ir kitą klausimą – kodėl mokyklos siekia laikyti ugdymo įstaigose jaunuolius, kurie net neplanuoja laikyti egzaminų.
„Apie trečdalis visų Lietuvos abiturientų yra nei pajėgūs mokytis gimnazijose, nei nori joje mokytis. <...> Kiekvienais metais apie trečdalis visų 12-okų nežada laikyti jokio brandos egzamino.
Šiais metais iš 27,7 tūkst. abiturientų kandidatų laikyti egzaminus 9,3 tūkst. abiturientų laikys gerokai lengvesnį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzmainą“, – duomenis pristatė J.Kučinskaitė.
Nepaisant to, kad šiais metais yra mažiau baigiančių abiturientų, nesirenkančių laikyti brandos egzaminų skaičius yra šiek tiek didesnis, pridūrė žurnalistė.
„Yra ištisos savivaldybės, kurių gimnazijose nėra nė vieno mokinio, laikančio nors vieną valstybinį brandos egzaminą. Na, arba yra vos vienas, du mokiniai, bet neišlaiko to egzamino. Čia paminėčiau Šalčininkų rajono ir žiedinę Vilniaus rajono savivaldybę“, – kalbėjo ji.
Ir apgailestavo, kad į susidariusią situaciją niekas nekreipia dėmesio.
„Blogiausia, kad tose mokyklose administracijos, vadovai sako, kad viskas normalu, neturi žmonės stengtis būti akademiškai pažangūs.
Bet tokiu atveju nėra nelabai aišku, kodėl jie eina į gimnaziją, nes jų tolimesnis kelias yra emigracija arba stojimas į profesinę mokyklą“, – papildė G.Sarafinas.
Ir kėlė klausimą, kam jiems mokytis 11-oje bei 12-oje klasėse, jeigu jie kitą kelią gali pasirinkti jau po 10-os.
-
Pasirodė universitetų ir kolegijų reitingas: geriausiu universitetu išlieka VU, Kauno technikos kolegija padarė ryškų šuolį
-
Paskelbti mokyklų reitingai: privačios mokyklos vejasi valstybines, pozicijų neužleidžia tik Vilniaus miestas
-
Nuotolinio ugdymo pasekmės paaugliams – pražūtingos, tačiau kaltų nerasime, o spragos tik didės
