Nuvažiavus į turgų kur tik pažvelgsi – visur lietuviška mėsa. Kiaulienos sprandinė, nugarinė, kumpis ar paukštiena iš Lietuvos ūkių.
Anot specialistų, tie, kurie mano perkantys mūsų šalies ūkiuose užaugintą kiaulių, avių ar paukščių mėsą, neretai paremia lenkų ar vokiečių augintojus, mat mėsa būna įvežtinė.
Vilnietė Ramunė „TV3 žinioms“ teigė per daugelį metų išmokusi atskirti, kuri mėsa lietuviška, o kuri lenkiška.
„Įvežtinė mėsa tiesiog per daug tobulai atrodo. Labai gražios spalvos. Atrodo kaip iš paveikslėlio. Manau, kad tiekėjai, kurie pardavinėja mėsą gamintojams, daro tą patį. Atveža gyvas vištas, paskerdžia, ir parduoda kaip lietuviškas“, – sakė pirkėja.
Tuo tarpu turguje septynerius metus prekiaujanti Galina sako dirbanti sąžiningai ir kilmės šalį nurodanti tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Moteris pasakoja, kad mėsa ne tik iš Lietuvos, o ir iš Belgijos, anksčiau atkeliaudavo ir iš Vokietijos.
Būna, kad žmonės perka ir net neklausia iš kur.
„Būna lietuviška, belgiška. Lenkiškos nebūna pas mus. Lietuviška mėsa atkeliauja iš ūkininkų. Būna, kad žmonės perka ir net neklausia iš kur. Išsirenka kuris gabaliukas gražesnis, kiek kam reikia“, – „TV3 žinioms“ tvirtino prekybininkė.
Nauja ženklinimo tvarka, kai reikia nurodyti ne tik kilmės, o ir skerdimo vietą, turėjo įsigalioti nuo šiandien. Tačiau prekybininkai pareiškė esantys tam nepasiruošę. Esą įsakymas išleistas tik kovo pabaigoje, skelbia „TV3 žinios“.
„Laikas, skirtas įgyvendinti įsakyme numatytus reikalavimus buvo tikrai per trumpas. Tai yra savaitė laiko. Nė viena įmonė neturi techninių ir fizinių galimybių tam įgyvendinti“, – sakė Prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai sako, kad ši prievolė daug sunkumų prekybininkams sukelti neturėtų.
„Iki šiol reikėjo nurodyti kilmę. Jei tas gyvuliukas gimė ne toje pačioje šalyje, kur buvo paskerstas, dabar reikia nurodyti ir tai. Tai nesudaro didelių papildomo ženklinimo reikalavimų“, – „TV3 žinioms“ sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Viktorija Septilkienė.
Tradiciškai lietuvis per metus suvartoja apie 75 kilogramus mėsos. Iš jų daugiau kaip 40 kilogramų – kiauliena. Tačiau net pusė Lietuvoje suvalgomos kiaulienos yra ne lietuviška, o įvežtinė. Mėsos perdirbėjų asociacija pripažįsta, kad dabar kontrolė bus didesnė.
Iš Lenkijos nupirkta ir Lietuvoje paskersta kiaulė tampa lietuviška. Lietuviška kiaulė, nuvažiavusi į Lenkiją, tampa lenkiška.
„Iš Lenkijos nupirkta ir Lietuvoje paskersta kiaulė tampa lietuviška. Lietuviška kiaulė, nuvažiavusi į Lenkiją, tampa lenkiška.
Tų niuansų būdavo. Būdavo ir vartotojų nepasitenkinimas šia sistema. Tai lėmė, kad priimtos naujos taisyklės“, – „TV3 žinioms“ tvirtino Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Dėl prekybininkų nusiskundimų, esą šie ženklinimui pagal naujus reikalavimus nespėjo pasiruošti, Žemės ūkio ministerija terminą pratęsė dar mėnesiui – iki gegužės.
Apie rengiamas naujas šviežios mėsos ženklinimo taisykles kalbama nuo pernai, skelbia „TV3 žinios“.
