Šių metų stipendijos laimėtojas A.Eimulis – talentingas kino kūrėjas. Jo trumpametražiai bei vaizdo klipai buvo rodomi dešimtyse kino festivalių ir konkursų, pelnė ne vieną apdovanojimą.
Per maždaug 15 metų trunkančią kūrėjo karjerą jis susuko ir kelis šimtus reklamų. Filmografijoje rikiuojasi kūriniai „Gnief drakona“ (2003), „Lemties vieškelis“ (2004), „Kaime baigėsi degtinė“ (2008), „Nuotraukos“ (2009), „Aukštadvario zombiai“ (2009), „Super M nuotykiai“ (2011), „Pašteto brolija“ (2011), „Sublimuojanti metamorfozė“ (2012).
Bene sėkmingiausiu trumpametražiu filmu tapo „Super M nuotykiai“ – pokštas apie supermeną. Filmas apkeliavo kone visą pasaulį, sudalyvavo festivaliuose nuo Vokietijos, Italijos iki Kanados ir net Sibiro bei daugelio kitų šalių. Londono festivalyje iš tūkstančių nominantų pateko į geriausiųjų dešimtuką.
Klounada švietime
Reklamų kūrėju ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filiale dėstytoju dirbantis A.Eimulis jau derina paskutiniąsias pilno metro filmo scenarijaus detales. Paramą yra gavęs iš Kultūros ministerijos. Šio fondo skirti 4 000 eurų taip pat nukeliaus filmo „Sistema“ kūrimui, kuriame jaunas vyras ketina atskleisti švietimo sistemos ydas. Filmas kino teatrus turėtų pasiekti kitais metais.
Visą gyvenimą jaučiausi keistas, nenormalus, galvojau, kad turi patikti, maniau, kad čia man kažko trūksta. Projekte suvokiau, kad problema švietimo sistemoje, nes tiek mokykla, tiek universitetas ruošia ne gyvenimui, o egzaminams, – sakė A.Eimulis.
„Aš ir mano kolegos esame trys, visi dirbome kūrybinių partnerysčių projekte. Važinėjome ketverius metus po mokyklas, įvairiose klasėse turėjom užsiėmimus.
Suvokiau, kad mokykla yra silpna. Vaikai kaip tik žiauriai nori mokytis. Aš save atsimenu – man niekad nepatiko mokykla, pamokos. Vaikams nepatinka pamokos, tai pareiga, nes vaikas turi mokytis. Visą gyvenimą jaučiausi keistas, nenormalus, galvojau, kad turi patikti, maniau, kad čia man kažko trūksta. Projekte suvokiau, kad problema švietimo sistemoje, nes tiek mokykla, tiek universitetas ruošia ne gyvenimui, o egzaminams. Ką mokiausi, dalis tų įgūdžių ir žinių, jos beprasmės, gyvenime jų nepanaudosi. Tokia ir filmo idėja“, – kalbėjo komediją kurti ketinantis A.Eimulis.
Pagrindiniu filmo veikėju bus klounas, kuris netikėtai tampa mokyklos direktoriumi. Švietimo sistemą įkūnys pavaduotoja, atkakli, sąžiningai dirbanti ir vaikais besirūpinanti pedagogė, šventai tikinti savo veikla, o sistemos diktuojamą programą laikanti šventu dalyku, naudingu vaikams.
„Klounas ir jausis klounu, nes ir dabartinis kūrybiškas švietimas iš šalies atrodo kaip klounada. Klounas atrodys kaip kvailelis, bet eigoje paaiškės, kad jo taikomi metodai iš tiesų veiksmingi“, – kalbėjo kino kūrėjas.
Savamokslis kūrėjas
A.Eimulis Kaune baigė kompiuterinės inžinerijos studijas, o savo amato išmokęs pats.
Tai būtų programa, kurią praėjęs studentas išmoktų mokytis, mąstyti, išlaisvinti savo kūrybinius sugebėjimus Turėsime žaidimų aikštelę, kur galėsime taikyti teisingus metodus, – kalbėjo A.Eimulis.
„Studijų metais labai susidomėjau kinu, filmavimais, pradėjau filmuoti mažučiu „webcamu“. Mano svajonė buvo turėti kamerą be laido, nes dėl jo filmukus darydavome kambary. Stengiausi būti arčiau kino. 15 metų dirbu su kinu, audio, video projektais. Kūriau trumpametražius filmus, tai buvo mano mokykla, juk mokymasis vyksta per bandymus ir klaidas. Kartu su komanda jaučiamės pakankamai stiprūs susukti pilno metro – esame užaugę“, – kalbėjo klaipėdietis.
Rudenį jis ketina darbuotis ir Socialinių mokslų kolegijoje, su kuria derina kūrybinių studijų galimybes.
„Tai būtų programa, kurią praėjęs studentas išmoktų mokytis, mąstyti, išlaisvinti savo kūrybinius sugebėjimus ir įgytų amato – operatoriaus, montuotojo, prodiuserio. Turėsime žaidimų aikštelę, kur galėsime taikyti teisingus metodus“, – kalbėjo A.Eimulis, kurio įsivaizdavime mokykla yra kardinaliai kitokia.
Puikiu pavyzdžiu jis laiko Suomiją, kur mokytojas yra ne žinių teikėjas, o nukreipėjas, pagalbininkas individualių poreikių turintiems mokiniams.
„Suomijoje švietimo sistema jau dabar pati pažangiausia ir labiausiai reformuota. Mokytojas ne žinių perdavėjas, o tas, kuris yra šalia, padeda mokytis. Dabar skaičiau, jog jau net esant kitokiai švietimo sistemai Suomijos švietimo ministrė pareiškė, jog jų švietimo sistema atsilikusi dešimt metų ir reformuos dar labiau. Nebebus pamokų, skambučių, skirstymo pagal amžių, kuris nėra logiškas, nes yra labai daug teorijos, kurios šiais laikais nebereikia, nes yra „Google“, kuris informaciją mums suteikia ir tai beprasmiška“, – kalbėjo kūrėjas.
A.Eimulio manymu, dabar mokykloje vaikai turi rasti jėgų prisiversti mokytis, nors iš tiesų vaikai yra labai žingeidūs, tačiau informaciją nori gauti kitaip.
„Visi vaikai unikalūs. Ši švietimo sistema veikia tik daliai vaikų, vieni geriau mokosi grupėse, o kiti po vieną. Filmo idėja – paskatinti švietimo kaitą“, – savo planais dalijosi stipendiatas.
Tūkstančiai balsų
Šiemet į „Švyturio Klaipėdos ateities“ stipendiją pretendavo 26 aktyvūs jaunuoliai iš Klaipėdos – sportininkai, menininkai, visuomenės veikėjai. Jie internete sulaukė net 70 tūkstančių balsų. Komisija nugalėtoją rinko iš aštuonių, daugiausiai internautų balsų sulaukusių nominantų.
Šiemet alaus darykla „Švyturys-Utenos alus“ pirmą kartą skyrė simpatijos prizą ir 1 000 eurų. Jau trečius metus tarp kandidatų-lyderių atsidūrė Klaipėdos dramos teatro aktorė, aktyvi Klaipėdos krašto ir Lietuvos gyvūnų globėja Simona Šakinytė. Ji yra viena iš globos namų „Linksmosios pėdutės“ steigėjų. Jos gražių darbų sąraše – nemokamos kaniterapijos paslaugos senoliams ir mažiesiems skirta skaitymo šunims terapija.
2012 metais įsteigtas „Švyturio-Utenos“ alaus fondas remia jaunus uostamiesčio talentus, kurie garsina Klaipėdą visame pasaulyje. Pirmoji stipendija buvo skirta pianistei Adelei Daunoravičiūtei, pernai ją laimėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Steponas Zonys, neseniai laimėjęs konkursą dirbti Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Iš fondo lėšų skiriama ir įvairiems uostamiestyje vykstantiems renginiams ir projektams, vienas jų – Jūros šventė. Kasmet fondas išdalija 250 tūkstančių eurų paramą.
