Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 11 28 /16:04

T.Tomilinas opozicijai ir viešajam sektoriui: „Lieti krokodilo ašaras labai lengva“

Ketvirtadienį opozicinės darbotvarkės metu prie Seimo tribūnos stojo viešojo sektoriaus darbuotojai. Jie aiškino, kodėl pasirinko streikuoti, piešė juodą scenarijų dėl finansavimo kitąmet ir prašė tesėti pažadus – skirti ir daugiau lėšų, ir daugiau dėmesio jų atstovaujamoms sritimis. Pranešimų kontekste valdančiųjų ir opozicijos atstovai kibo vieni kitiems į atlapus. „Krokodilo ašaras apie tai, kaip visiem blogai, lieti labai lengva, o paimti pinigus iš tų, kas turi, yra labai sunku“, – kreipdamasis į susirinkusius posėdžių salėje, rėžė valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas ir ragino galvoti apie pajamas, o ne išlaidas.
Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pirmoji prieš Seimą stojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė, iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narė Rūta Žiliukaitė. Ji iš viešų pasisakymų teigė padariusi išvadą, kad politikai, spręsdami dėl kitų metų biudžeto, renkasi tarp finansavimo mokslui ir išlaidų socialinei apsaugai.

„Vyksta didysis apsisprendimas – mokslas ar socialinė apsauga. Jeigu iš tiesų renkamasi tarp mokslo finansavimo ir pensijų didinimo, tuomet mokslo šiai visuomenei nebereikia. Ir netgi šiais metais galime sutaupyti dar daugiau – palikime finansuojamas tik kelias eilutes, kurios reikalingos jūsų rinkėjų grupei“, – dėstė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Rūta Žiliukaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Rūta Žiliukaitė

„Jeigu šioje valstybėje belikęs vienas pasirinkimas – tarp mokslo finansavimo ir vaiko pinigų – tuomet sprendimas tiek pat liūdnas. Iš šitų vaikų šiandien yra vagiama ateities galimybė įgyti išsimokslinimą Lietuvoje ir nelikti socialinėje atskirtyje“, – pridūrė R.Žiliukaitė, trečiadienį kartu su VU bendruomene sostinėje vykdžiusi ne vieną protesto akciją.

Skirtingų visuomenės grupių nereikia priešinti, kalbėjo ji ir sutiko, kad reikia skirti lėšų ir ugniagesių, ir sveikatos sistemos darbuotojų, ir mokslininkų poreikiams.

Mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimai vis dar yra problema.

„Mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimai vis dar yra problema, nes šiuo metu, nepaisant padidėjimo, jie yra nekonkurencingi viešajame sektoriuje“, – pabrėžė R.Žiliukaitė, pridurdama, kad „aukštasis mokslas miršta ir byra į gabalus“, mokslininkai emigruoja arba plėšosi per keletą darbų.

E.Milešinas: kovojame dėl ateities

Profsąjungos, kuri ketvirtadienį paskelbė pedagogų streiką, lyderis Egidijus Milešinas tikino, kad protestuoti – ne malonumas.

„Taip mes padarėm, nes Vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimų“, – teigė jis.

„Esu sakęs, kad šiandien mes kovojame ne dėl kažkokių šiek tiek didesnių atlyginimų, mes šiandien kovojome dėl švietimo ateities. Ir nors kitų metų biudžetas nesprendžia švietimo sistemos problemų iš esmės, jame nėra ambicijos ir aiškių tikslų problemoms spręsti. Švietimo sistemos sėkmė priklauso ne nuo pinigų, o nuo aiškių tikslų, kam tie pinigai išleidžiami“, – kalbėjo E.Milešinas. Todėl, anot jo, švietimo bendruomenė turi imtis lyderystės ir spausti politikų darbotvarkę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo vakariniame posedyje profesinių sąjungų atstovų pasisakymai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo vakariniame posedyje profesinių sąjungų atstovų pasisakymai

Šiandien, anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vladimiro Banelio, statutiniai pareigūnai nestreikuoja, bet tai esą nereiškia, kad taip ir liks. Jis, kreipdamasis į parlamentarus, prašė laikytis įsipareigojimų, įtvirtintų Vyriausybės programoje, ir formuojant kitų metų biudžetą Viešojo saugumo tarnybai, ugniagesiams, aplinkosaugininkams bei policininkams skirti papildomus beveik 30 mln. eurų.

„Tai yra milijonai, kurie pasverti, pamatuoti, kuriuos mes nuosekliai planuojame metai iš metų. Už kuriuos mes atsiskaitome jums komitetuose, už kuriuos jūs matot galų gale atsiskaitant rezultatus pagal kiekvieną iš mūsų tarnybų“, – nurodė jis.

J.Tamašauskienė: kitais metais – nieko gero

Nepasitenkinimą 2020 metų finansavimu išreiškė ir Socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė. Esą kitų metų biudžetas socialinių paslaugų srities darbuotojams nieko gero nežada.

„Daugumos socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir kitų mūsų sektoriaus darbuotojų atlyginimai 2020 metais neaugs“, – tikino ji, tiesa, pridurdama, kad šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės atskirai – atskaičius mokesčius gali skirtis ir 450 eurų.

Asociacija dėl atlyginimų dydžio, anot J.Tamašauskienės, ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

„Paskutinis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas tikrai mus pribloškė. Ministerija net suskaičiavo, kad socialinis darbuotojas, vadovaujantis visais teisės aktais, į rankas gali gauti net 2500 eurų. Tarsi eikite pas savo savivaldybių merus ir šitų pinigų paprašykite. Be abejo, su tokiu atsakymu neturiu ir ką pasakyti“, – teigė ji.

Ministerija net suskaičiavo, kad socialinis darbuotojas, vadovaujantis visais teisės aktais, į rankas gali gauti net 2500 eurų.

J.Tamašauskienės įsitikinimu, ateityje nebus kam teikti socialinių paslaugų, nes jaunimas šios profesijos esą nesirenka: „Nors socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje akivaizdžiai auga, deja jeigu ir toliau taip „stiprinsime“ socialinių paslaugų srities darbuotojus ir socialinių paslaugų profesiją, po 15–20 metų, kai į pensiją išeis dabartinė dauguma socialinių darbuotojų, kuriems 40–50 metų, mums, sulaukusiems pensijos, paslaugų teikti nebus kam.“

Ž.Gudlevičienė: kokybinio proveržio nėra

„Šiandien, vykstant debatams dėl ateinančių metų valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų, turime apgailestauti, kad joks kokybinis proveržis sveikatos priežiūros sistemoje nėra pasiektas“, – rėžė vėliau į tribūną stojusi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.

Jos įsitikinimu, kitų metų PSDF biudžetas prieštarauja sveikatos sistemos šakos kolektyvinei sutarčiai, o Vyriausybės sprendimai esą nepateisina sistemos darbuotojų teisėtų lūkesčių ir gyventojų poreikių gauti kokybiškas paslaugas.

Ž.Gudlevičienė teigė stokojanti valdžios veiksmų, kurie padėtų efektyvinti sveikatos sistemą, suvaldyti korupciją ir neskaidrius viešuosius pirkimus.

Situaciją sveikatos apsaugos sektoriuje ji pavadino kritiška. Darbuotojų trūksta, jų pasiskirstymas netolygus, o atlyginimai – per maži, vardijo Medikų sąjūdžio lyderė.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas sutiko, kad viešojo sektoriaus darbuotojų bėdos laužtos ne iš piršto, bet dėl to labiau kaltino opoziciją, o ne valdančiuosius.

T.Tomilinas: opozicija nenori kalbėti apie šaltinius

„Šita valstybė nuo bendrojo vidaus produkto skiria mažiausiai pinigų viešajam sektoriui ir dėl to esat labiausiai kalti jūs dešinėje, na, ir mes kairėje taip pat esam kalti. Todėl diskursas turi pasikeisti ir mes sąžiningai turime kalbėti apie pajamas. Gruodį bus labai karšta Seime ir mes tikrai priiminėsime labai nepopuliarius tarp opozicijos sprendimus, bet populiarius tarp žmonių“, – aiškino valdančiųjų „valstiečių“ atstovas T. Tomilinas.

„Krokodilo ašaras apie tai, kaip visiem blogai“, T.Tomilino teigimu, „lieti labai lengva, o paimti pinigus iš tų, kas turi, yra labai sunku“. Jis ragino viešojo sektoriaus darbuotojus reikšti savo nuomonę, bet atkreipti dėmesį į opozicijos kalbas apie pajamas, o ne išlaidas.

„Opozicija labai nenori kalbėti apie biudžeto šaltinius. Iš šitos tribūnos pristatant bankų mokesčius, prekybos mokesčius, bendraujant apie kaitinamo tabako akcizus, kuriuos mes vakar (trečiadienį – 15min) pakėlėm 6 ir 8 mln. eurų, jūs neįsivaizduojat, kiek yra isterijos, kiek yra pastangų dedama tam, kad jūs negautumėt tų pinigų, kad jų nebūtų biudžete“, – dėstė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Savo ruožtu opozicijos atstovas, konservatorius Gabrielius Landsbergis teigė, kad šis biudžetas – netesybų. Anot jo, tam tikroms sritims buvo pažadėta skirti daugiau lėšų, nei numatyta biudžeto projekte.

„Dėstytojams – 16,8 mln. eurų neištesėtų pažadų, kultūros darbuotojams – 16,7 mln. eurų, socialiniams darbuotojams – 12 mln. eurų, pareigūnams – 37,9 mln. eurų, medikams – beveik 80 mln. eurų, mokytojams pagal šių dienų skaičiavimus, atrodo, 40 mln. eurų dar trūksta lyginant su tuo, kas buvo pažadėta“, – vardijo politikas.

Prašys užtarimo ir premjero, ir prezidento

„Išties, didelės sumos. Ir aš suprantu, kad finansų ministrui dabar šiandien sudėtinga jas atrasti“, – pridūrė jis.

Nors, G.Landsbergio manymu, pagrindinė problema ne lėšos, o prioritetai.

„Viešasis sektorius nėra šios valdžios prioritetas. Deja, milijardas milijonui jau yra išleistas“, – rėžė opozicionierius ir teigė prašysiantis premjero Sauliaus Skvernelio atsižvelgti į viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimus, prezidento Gitano Nausėdos – vetuoti biudžetą, jei jis nebus pataisytas.

Po pirmojo svarstymo Seime valstybės ir savivaldybių biudžetas sugrįžo į Vyriausybę, kur bus tobulinamas. Parlamentarai priimti jį ketina gruodžio 17-ąją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?