T.V.Raskevičius nenorėjo patvirtinti
Trečiadienį kelioms šalies žiniasklaidos priemonių redakcijoms buvo atsiųstas elektroninis laiškas.
Jame – esą darbinis dokumentas, rodantis neva T.V.Raskevičius su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais derino galimybes dėl partnerystės registravimo tik Vilniaus mieste.
Laiško siuntėjo žiniomis, parlamentaro ir Vilniaus miesto savivaldybės teisininkų susirašinėjimas vyko praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesiais.
T.V.Raskevičius sakė, kad nuo komentarų dėl šio konkretaus klausimo susilaiko.
„Civilinės sąjungos įstatymo projektas šiuo metu yra paruoštas Seime ir Seimas turi dėl jo apsispręsti kaip dėl pagrindinio tinkamo šitos problemos būdo“, – 15min teigė jis.
Perklaustas, ar gali patvirtinti, kad redakcijas pasiekęs raštas yra autentiškas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pakartojo šiame etape nuo komentarų susilaikantis.
Kodėl? „Nežinau, niekas man nepersiuntė kol kas to dokumento, kurį jūs turite prieš akis. Tai nežinau tų detalių“, – komentavo jis.
Paprašytas patikslinti, ar jis apskritai derino tokį klausimą su Vilniaus miesto savivaldybe, T.V.Raskevičius pažymėjo, kad jo atsakymas dėl to kol kas nesikeičia – be komentarų.
Kartu aiškino, kad kai viešojoje erdvėje pasirodys straipsniai šia tema, jis priims sprendimą pakomentuoti situaciją.
R.Šimašius patvirtino
Vilniaus miesto meras R.Šimašius sakė, kad idėją, jog partnerystė būtų įteisinta savivaldybės lygiu, jei valstybė to nesugeba padaryti, politikams kelia jau beveik aštuonerius metus.
Kaip pažymėjo, jis to siekė praktiškai nuo pirmosios savo, kaip mero, kadencijos pradžios.
„Esame ne kartą apie tai kalbėję ir su savivaldybės teisininkais, ir su žmogaus teisių aktyvistais, aiškinęsi galimybes. Šią idėją, kaip realią galimybę padėti vilniečiams, esu išsakęs ne vienam politikui, įskaitant ir Tomą Vytautą Raskevičių.
Kol kas visų reakcija, ir aš juos suprantu, buvo, kad reikia tikros partnerystės, o ne tik gražios šventės Rotušėje su mero dalyvavimu. Bet nesugebant Seime susitarti dėl to, Tomas Vytautas vėl pradėjo aktyviai derinti galimybę tai daryti savivaldos lygmeniu. Jei reikia kažką padaryti, kad žmogaus teisės būtų labiau gerbiamos, aš – kaip meras ir kaip pilietis – esu pasiruošęs“, – 15min teigė meras.
Domino sugyventinio statuso registravimas?
Iš elektroniniu paštu gauto rašto, kurio autentiškumo patvirtinti negalime, matyti, esą T.V.Raskevičius domėjosi, ar savivaldybės lygmeniu galima sukurti mechanizmą, kurio metu būtų registruojamas dviejų asmenų, registravusių gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, sugyventinio statusas.
Esą aiškinama, kad tokį statusą registruoti galėtų asmenys, bendrai gyvenantys ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos.
Neva turėdami tokį savivaldybės išduotą pažymėjimą ir (ar) liudijimą apie sugyventinio statusą, asmenys juo remdamiesi galėtų įrodinėti savo sugyventinio statusą santykiuose su kitomis institucijomis, kurioms taikomi teisės aktai numato teises ir pareigas būtent sugyventiniams (pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas, Užimtumo tarnyba ir pan.).
„Tokiu būdu mes ne įtakotume kitų institucijų veiklą, o tiesiog formalizuotume sugyventinių statusą, kuriuo remiantis kitos institucijos turėtų užtikrinti sugyventiniams įstatymuose numatytas garantijas.
Aišku, Jūs esate visiškai teisus, kad Civilinis kodeksas sugyventinius numato esant vyrą ir moterį, tačiau mano nuomone šia aplinkybę reikėtų tiesiog ignoruoti. Jei tam tikros institucijos atsisakytų pripažinti sugyventinio statusą tos pačios lyties poroms, čia jau reikėtų inicijuoti strateginio pobūdžio bylinėjimąsi teismuose“, – rašoma neva T.V.Raskevičiaus susirašinėjime su sostinės savivaldybės teisininkais.
Esą teisininkų pastabose teigiama, kad „suprantama ir aiški mintis dėl sugyventinių statuso deklaravimo, tik šioje vietoje matytume panašias rizikas ir momentus, kaip ir dėl partnerytės statuso“:
„ 1. Teismų praktikoje minima ir mums dažnai kitų priežiūros institucijų kartojama taisyklė, kad viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Tai šiuo atveju nėra galiojančio teisės akto, kuris numatytų, kad Savivaldybė gali tą daryti (sunku net pritempti prie kokios nors savivaldos funkcijos), tai dėl to, manau, galim sulaukti neigiamo dėmesio iš įvairių institucijų, nes vis tiek reikėtų ir papildomų lėšų tokios sistemos sukūrimui, darbuotojų funkcijos vykdymui.
2. Klausimas kiek kitos įstaigos pripažintų tokius dokumentus/sertifikatus, žinodamos, kad įstatymu savivaldai tokia teisė nesuteikta ir savivalda tą daro savo iniciatyva. Matome riziką, tai liktų „deklaratyvumo“ lygmenyje, o tą saugiau teisiškai būtų pasiekti būtent su rezoliucija. Čia nebent tikrai per teismus bandytų kažkas eiti iki galo, tačiau kokia būtų jų baigtis sunku pasakyti“, – rašte, kurio tikrumo 15min patvirtinti negali.
Taip pat šiame rašte aiškinama, kad šiuo metu įstatyminė bazė yra tokia, kad savivaldybės sprendimai ar veiksmai gali būti labiau politiniai.
Susirašinėjime, kurio tikrumo patvirtinti negalime, teigiama, kad yra pora variantų, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie situacijos sprendimo, jei nebus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas. Tačiau apie juos, kaip rašoma, galima galvoti tik esant savivaldybės vadovybės politiniam sprendimui ir valiai.
Esą esant politinei valiai savivaldybės taryba galėtų priimti rezoliuciją, kuria skatintų nediskriminuoti piliečių dėl jų seksualinės orientacijos. Rezoliucija neturi privalomos sprendimo galios, bet parodo savivaldybės požiūrį, valią tam tikrais klausimais.
Kita galimybė, kaip nurodoma šalies žiniasklaidos priemonių redakcijoms persiųstame rašte, – savivaldybė savo vidinėse tvarkose galėtų nusimatyti, kad jos darbuotojų partneriai turėtų tokias pat teises, kaip sutuoktiniai ir aiškiai viešoje erdvėje deklaruotų, kad tai darys bei skatins Vilniaus miesto įstaigas, įmones, organizacijas, laikytis tokios pat politikos.
Sveikatos priežiūros srityje, kiek tai savivaldybės žinioje, esą kaip svarstoma, būtų galima taip pat pritaikyti tą principą, pavyzdžiui, teisę gauti informaciją taikyti ir sugyventiniams (partneriams) nepaisant lyties.
Dar viena, anot susirašinėjime svarstytų galimybių, bandyti sukurti tokį instrumentą, leidžiantį partneriams savivaldybėje deklaruoti partnerystę.
„Tai žinoma negalėtų ir nebūtų prilyginama registruotai partnerystei, o tiesiog sudaryta galimybė asmenims išviešinti savo santykius. Rizikos/trūkumai: 1) tokio dokumento kitos įstaigos neturėtų pareigos pripažinti; 2) teisės aktų prasme, tai nesukurtų jokių teisinių pasekmių; 3) kadangi Vietos savivaldos įstatyme tokios savivaldybių funkcijos nėra (net nėra prie ko pritempti), o sistemai sukurti reikėtų lėšų, galėtų kilti klausimas dėl lėšų panaudojimo tikslingumo ir dabar prasidedant rinkiminei kompanijai tikėtina prasidėtų įvairūs tyrimai“, – kalbama rašte, kurio tikrumo negalime patvirtinti.
„Būtų įdomu išgirsti Jūsų vertinimą šiame punkte įvardytais reikšmingais aspektais, jei kalbėtume ne apie „instrumentą, leidžiantį partneriams Savivaldybėje deklaruoti partnerystę“, o apie „instrumentą, leidžiantį sugyventiniams Savivaldybėje deklaruoti sugyventinio statusą“, – esą atsako, kaip nurodoma, bet to patvirtinti negalime, T.V.Raskevičius.
Nejuda į priekį
Seime nepavykus į priekį judėti su Laisvės partijos atstovų inicijuotu Partnerystės įstatymo projektu, gegužės pabaigoje parlamentui pristatytas gerokai sušvelnintas, o kai kurių vertinimu, – iškastruotas, Civilinės sąjungos teisės akto projektas.
Jis taip pat numato ir tos pačios lyties asmenų santykių įforminimą.
Po pateikimo Seimas tam pritarė. Kaip ir alternatyviam artimo ryšio susitarimą siūlančiam projektui.
Pavyzdžiui, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Kazys Starkevičius, Vytautas Juozapaitis ir Jonas Gudauskas.
Taip pat – parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
Dalis politikų – nebūtinai sąmoningai – prisidėjo prie projekto pateikimo sėkmės nedalyvaudami balsavime.
Rugsėjo pabaigoje Civilinės sąjungos įstatymo projektui žalią šviesą uždegė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Viena projekto teikėjų konservatorė Jurgita Sejonienė tąsyk vylėsi, kad tolesnė – svarstymo – stadija Seime gali vykti jau spalį.
Tačiau taip neatsitiko.
Aiškinama, kad nenorima didelės skubos ar ažiotažo, atvirkščiai – reikia konstruktyvios diskusijos šiuo kai kuriuos politikus audrinančiu klausimu.
Kartu neneigiama, kad projekto iniciatorius judėti į priekį gali stabdyti susvyravusi dalies koalicijos partnerių parama jam – esą įtakos tam gali turėti artėjantys savivaldos rinkimai.
Dėl įstrigusio partnerystės įteisinimo pastaruoju metu Laisvės partija, kurios vienas kertinių rinkiminių pažadų tai buvo, sulaukė nevyriausybininkų ir visuomenės veikėjų kritikos.
