T.Žilinskas nupiešė niūrų vaizdą
Ministro vertinimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kuruojama pabėgėlių integravimo politika vykdoma daugiau formaliai, „užsidedant paukščiukus“.
„Nuvažiuokite į Ruklą pasižiūrėti. Man toks įspūdis susidaro, kad mes tik norime užsidėti paukščiukus, kad kažką darom, mokom lietuvių kalbos ar dar kažką.(...) Teko girdėti, kad atvežti migrantai greičiau išmoksta rusų kalbos nei lietuvių. Natūralu. Nes nuvažiavau, pamačiau, ir kai sirai yra tose pačiose patalpose kaip ukrainiečiai ir baltarusiai, vaikai bendrauja rusų kalba ir išmoksta rusų kalbą“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė ministras.
„Jei gyvena Lietuvoje, tai turi išmokti mūsų valstybinę kalbą, kad galėtų integruotis į visuomenę, gauti darbą, mokytis ir prisidėti prie mūsų valstybės gerovės“, – pridūrė T.Žilinskas.
Be to, anot ministro, pabėgėliai menkai supažindinami su Lietuvos kultūra, istorija.
„Aš keliu klausimą ar tuos užsieniečius migrantus ar nuveža kas nors į Trakų pilį parodyt, kokia didinga mūsų istorija, ar nuveža į Valdovų rūmus. Aš klausiau – supratau, kad ne“, – kalbėjo ministras.
Dabartinė socialinė aplinka, kurioje pirmiausia atsiduria migrantai, T.Žilinsko vertinimu, taip pat nėra tinkama jų integracijai.
„Kur integruojame juos, Rukloje? Kiek žinau, Rukloje vos ne 70 proc. yra asocialios šeimos. Į ką mes integruojame? Kita dalykas – kokia veikla, koks užimtumas ten? Jei iš Darbo biržos atvažiuoja per savaitę du kartus – kiek apskritai įsidarbina lietuvių per Darbo biržą? Manau, kad čia turi būti žymiai proaktyvesnis veikimas“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
Paklaustas, kam adresuoja keliamus klausimus, T.Žilinskas atsakė, kad pabėgėlių integravimas – SADM sritis.
„Kaip vidaus reikalų ministro lyg ne mano sritis ir šiuo metu man turėtų nerūpėti, bet man rūpi todėl, kad kažkada tai gali tapti jau mano sritimi ir su liūdnom pasekmėm“, – sakė T.Žilinskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija piešia rožinį vaizdą
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atmeta vidaus reikalų ministro priekaištus ir savo pranešime spaudai pasakoja, kaip vyksta pabėgėlių integracija.
SADM informuoja, kad integruojant Ruklos pabėgėlių priėmimo centro (RPPC) gyventojus teikiamos įvairios paslaugos: nuo kalbos mokymų iki sporto užsiėmimų, kartu padedant prisitaikyti prie visuomenės, socialinės aplinkos.
RPPC organizuojami intensyvūs 96 valandų lietuvių kalbos mokymo ir lietuvių kultūros pažinimo kursai suaugusiesiems, atitinkantys A1 lygį. Taip pat savivaldybės teritorijoje organizuojami 190 valandų lietuvių kalbos mokymo kursai, atitinkantys A2 lygį ir I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimus suaugusiesiems.
Prieglobsčio gavėjui neišlaikius I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzamino dėl pateisinamų priežasčių, papildomai gali būti skiriamas iki 100 valandų kursas, kurį išklausius paramos integracijai teikimo metu egzaminas laikomas pakartotinai. Taigi, lietuvių kalbos mokoma intensyviai, rūpinamasi, kad šie žmonės ją išmoktų ir tą daro profesionalūs mokytojai.
Vaikai integruojami į klasę pagal savo amžių, jiems teikiama švietimo pagalba, jie intensyviai mokomi lietuvių kalbos (skiriant papildomas lietuvių kalbos pamokas ar išlyginamosiose klasėse (grupėse). Vaikai iki 5 metų – gali, o nuo 6 metų – turi eiti į vaikų darželį, kur bendraudami pramoksta lietuvių kalbos.
Pagal perkeltiems iš ES ir trečiųjų šalių piliečiams skirtą projektą „Lietuva – kitataučių užuovėja“ rengiamos išvykos į kitus miestus: Klaipėdą, Anykščius, Kauną, Vilnių, Trakus, Šiaulius, organizuojamos šventės (Velykos, Kalėdos, Užgavėnės). Jiems centre rengiami ir profesinio bei pilietinio orientavimo kursai, supažindinama su socialine aplinka, teikiamos psichologo, teisininko konsultacijos ir kt. Apgyvendinimo, mokymo, sveikatos paslaugos teikiamos iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių lėšų.
„Be to, norime pabrėžti, kad Rukloje socialinė aplinka nėra blogesnė nei vidutiniškai kitose gyvenvietėse. Jokiu būdu negalima teigti, kad 70 procentų Ruklos gyventojų yra „asocialūs asmenys“. Socialinę pašalpą gauna apie 5 proc. šeimų, bet ir tai nereiškia, kad šie žmonės asocialūs, nes ši pašalpa mokama nepasiturintiems. Miestelyje veikia mokykla, vaikų darželis, biblioteka, yra įsikūrę kariuomenės padaliniai“, – teigiama ministerijos pranešime.
2016 m. pirmą pusmetį Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyveno ir integracijos programoje dalyvavo: 48 pabėgėliai, 7 nelydimi nepilnamečiai, 68 perkelti lietuvių kilmės asmenys iš Ukrainos, 34 perkelti iš ES šalių piliečiai, 5 perkelti iš trečiųjų šalių piliečiai.
Pagal ES pabėgėlių perkėlimo programą šiuo metu į Lietuvą iš Graikijos, Turkijos ir Italijos jau perkelti 39 pabėgėliai, iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 4 tūkstančiai užsieniečiai iš trečiųjų šalių.
