Seimo vidinėje sistemoje tarp kai kurių parlamentarų kilo diskusija dėl parlamento rūmuose uždaromo Lietuvos pašto skyriaus.
„Labai gaila dėl tokios naujienos. Bus nepatogu siuntas, leidinius, brošiūras nešioti į kitus pašto skyrius. Beje, įdomu būtų sužinoti, kas priėmė tokį sprendimą? O dabar, ko gero, reikia laukti kada uždarys valgyklą ir LRS pastate nebeliks kavos aparatų“, – sureagavo vienas Seimo narys.
Kitas parašė: „Paštas EP (Europos Parlamente) yra – kaip be jo?!“.
„Kolegos, prieš keletą metų SEB'as uždarė savo bankomatą, dabar Lietuvos paštas… Ar čia kokia „privilegija“, ar tiesiog dar labiau apsunkinamas Seimo nario ir jo komandos darbas. Gal galėtų Seimo vadovai susipažinti, kaip paslaugos yra teikiamos kituose parlamentuose ar EP“, – rašė dar vienas politikas.
Tačiau buvo ir pritariančių tam, kad Lietuvos pašto skyriaus Seime neliktų.
Vienas parlamentaras pastebėjo, kad Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, iš kurios Seimas ir Vyriausybė prašo efektyvaus valdymo ir net pelno. Jai vadovauja vadybininkai, vykdantys pačių politikų keliamus reikalavimus valdymui ir pelnui gauti.
„Leisiu sau nesuprasti, kaip mes galime nepasitikėti savo profesionalais, kurie geriau mato, kur ir kas veikia efektyviau. Matyt, per mažai naudojamės šiuo pašto skyriumi ir nesiunčiame tiek siuntų, kad Lietuvos paštui apsimokėtų laikyti. Yra tokie duomenys:
-
Už pašto paslaugas surenkama apie 346 Eur/mėn. 2. Už komunalinius mokesčius – 29 Eur/mėn. 3. Už mažmenos pardavimus – 270 Eur/mėn.
Lietuvoje tokio pašto, kuris veikia įstaigos viduje, jau nebėra. Tai paskutinis toks skyrius visoje Lietuvoje. Neįsivaizduoju, kaip galime ateityje reikalauti pelno iš valstybės įmonės, jeigu mes reikalaujame laikyti skyrių, kuris aiškiai nesurenka lėšų net vieno žmogaus išlaikymui“, – susirašinėjime nurodė dar jis.
„Artimiausias paštomatas – J.Jasinskio g. 16. Be to, labai patogu raštus siuntinėti per DVS pasirašant mobiliu parašu (o ir popierius taupomas). Sutikite, pašto skyrius įstaigoje labai patogu, tačiau tuo pačiu ir nemenka privilegija“, – mano dar vienas parlamentas.
Sutikite, pašto skyrius įstaigoje labai patogu, tačiau tuo pačiu ir nemenka privilegija.
Patogios paslaugos
Seimo narys Stasys Šedbaras sakė nesantis priešininkas to, kad parlamento rūmuose neliktų Lietuvos pašto skyriaus.
„Tik kilo diskusija, kaip mes su ta korespondencija toliau. Nes kartais būna žmonės rašo paprastu paštu ir mes jiems turime atsakyti irgi tokiu paštu, negali elektroniniu atsakyti. Aišku, gal jų daug nėra, tai galbūt galimas kažkoks paštomatas, kuriame voką gali įdėti. Aš nežinau šitų dalykų“, – komentavo jis.
S.Šedbaras aiškino, kad laiškus iš Seime esančio pašto skyriaus siųsdavo nelabai dažnai. Mat daugiausia į jį kreipiasi elektroniniu paštu.
„Kai būna plenariniai posėdžiai ir mes taip nuo 8 val. kartais iki 20 val. sėdime, būna kažkokios siuntos – tai knyga, tai dar kažkas, visa tai irgi pašte gali pasiimti, nereikia į miestą važiuoti. Na, ir, žinoma, daug kas mėgėjai – aš tai, žinoma, šito nedarydavau – per valstybines šventes (...) siunčia popierinius atvirukus. Aš to nepraktikuoju, manau, kad tai yra bereikalingas pinigų švaistymas, bet daug kas iš Seimo narių, mačiau, tiesiog pluoštais siunčia tuos sveikinimus“, – pasakojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Kai būna plenariniai posėdžiai ir mes taip nuo 8 val. kartais iki 20 val. sėdime, būna kažkokios siuntos – tai knyga, tai dar kažkas, visa tai irgi pašte gali pasiimti, nereikia į miestą važiuoti.
S.Šedbaras tikino suprantantis, kad, matyt, Lietuvos paštas optimizuojasi.
Anot jo, kai kurie parlamentarai tik išsakė lūkestį, kad galbūt galima surasti kažkokių sprendimų, kurie bent iš dalies visiškai nelikviduotų galimybės naudotis pašto paslaugomis.
„Tai tik dėl to. Nes čia gi Paštas atidaro, Paštas – uždaro. Čia ne Seimo padalinys, ne Seimo finansai“, – akcentavo jis.
Politikas svarstė, kad Seime ar netoli parlamento rūmų galėtų atsirasti paštomatas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis minėjo, kad buvo patogu, jog parlamento rūmuose veikia Lietuvos pašto skyrius.
Perkalbėti nepavyko
Lietuvos pašto skyrius Seimo rūmuose duris turėtų užverti nuo kovo 1 dienos.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigė, kad parlamento valdyba įmonės atstovams dar bandė siūlyti įvairius veiklos tęsimo variantus, bet perkalbėti nepavyko.
„Žinoma, mes visiškai vertiname ir suprantame jų misiją tapti rentabiliu objektu, tikrai nenorime, kad dirbtų nuostolingai valstybės įmonė. Suprantame, kad jie optimizuojasi, žiūri pelno. Pas mus tas skyrius tikrai negeneruodavo pelno, generuodavo nuostolį“, – komentavo jis.
P.Saudargo teigimu, Lietuvos pašto planuose yra paštomatas netoli Seimo rūmų.
Jis mano, kad tai bus naudinga ne tik Seimui, bet ir žmonėms, kuriems reikia tokių paslaugų šioje Gedimino pr. dalyje.
Taip pat paslaugos bus vykdomos nuotoliniu būdu – kelis kartus per dieną Lietuvos pašto darbuotojai į Seimą atvyks atvežti ir išvežti korespondenciją.
Prieš Seimo valdybos susitikimą su Lietuvos pašto atstovais parlamento pozicija buvo tokia, kad vertėtų aptarti, kokios dar yra galimybės, sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau ji pažymėjo, kad rūmuose duris užversiantis Lietuvos pašto skyrius – jokia tragedija.
„Reikia suprasti, kad Lietuvos paštas vertina tai, kokios yra apimtys, ir kad naudojimasis jų paslaugomis nuolatos krenta. Tai visiškai natūralu ieškoti kitų būdų. Aš tikrai manau, kad Seimas nesugrius, laiškai pasieks adresatus net jeigu Seime nebus pašto skyriaus“, – akcentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, problemų dėl to yra regionuose, mažuose miesteliuose, kaimuose, bet tikrai ne Vilniaus centre.
Aš tikrai manau, kad Seimas nesugrius, laiškai pasieks adresatus net jeigu Seime nebus pašto skyriaus.
Paskutinis skyrius institucijose
Bendrovės Lietuvos paštas tinklo direktorius Jonas Sadauskas aiškino, kad įmonė jau kelerius pastaruosius metus efektyvina savo veiklą ne tik keisdama procesus, tačiau ir atsisakydama perteklinių pašto skyrių.
„Pašto skyrius Seime yra paskutinis toks valstybinėse institucijose, matome nedidelį jo paslaugų poreikį, kuris atsispindi ir bendrose pašto paslaugų tendencijose – kasmet vis mažiau siunčiama laiškų, o siuntų, ypač išaugusių dėl elektroninės prekybos, skaičius kasmet auga. Atsižvelgiant į šias tendencijas, priimtas sprendimas pašto skyriaus Seime atsisakyti, paslaugas teikti efektyviau ir moderniau“, – nurodė jis.
Pasak J.Sadausko, siuntas Seimo darbuotojai gali formuoti Lietuvos pašto savitarnoje.
Kaip alternatyva pašto skyriui, Seime būtų įrengtos specialios dėžės, kuriose darbuotojai galėtų palikti siuntimui paruoštas siuntas bei laiškus.
Lietuvos pašto kurjeris atvyktų į Seimą du kartus per dieną – tiek pristatytų gaunamas siuntas, laiškus bei prenumeratą, tiek paimtų paruoštas išsiuntimui.
J.Sadausko teigimu, kokia bus paslaugų teikimo tvarka Seime lems Seimo kanceliarijos viešasis konkursas.
„Taip pat internetu suformuotas siuntas, kaip ir bet kuris klientas, Seimo darbuotojai gali palikti pašto skyriuje, į jį užeinant be eilės – skyriuose yra speciali zona tokių siuntų palikimui. Artimiausi pašto skyriai Seimo darbuotojams yra prekybos centre „Panorama“ bei Vilniaus senamiestyje, Totorių g. Jie nuo Seimo išsidėstę 1–1,5 km atstumu“, – aiškino Lietuvos pašto atstovas.
Ketina parduoti Seimo viešbutį
Valdančiosios daugumos iniciatyva Seime svarstomas parlamento viešbučio pastato pardavimas.
Seimo valdyba įpareigojo Seimo kanceliariją pradėti statinio, esančio Gedimino pr. 60, vertinimo procedūrą,
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma anksčiau yra sakęs, kad siūlymas dėl Seimo viešbučio pardavimo – ne pirmas, panašių jau būta ir anksčiau.
„Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo, numatant butpinigių mokėjimą. Bet, žinoma, tai daryti ne taip skubiai, nes kitų metų biudžeto projektas jau ne taip paprastai koreguojasi“, – lapkritį kalbėjo J.Razma.
Pagal dabar galiojančią tvarką, parlamentarams pageidaujant gyventi su šeimos nariais, jiems gali būti suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje.
Pirmiausia butas čia suteikiamas parlamentarams, kurie nuosavybės teise neturi ir per penkerius metus neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybėje ir 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos.
Jiems nereikia mokėti už komunalines paslaugas.
Kiti parlamentarai, gyvenantys Seimo viešbutyje, turi susimokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus.
Per ankstesnius metus Seimo viešbučio išlaikymas vidutiniškai kainavo apie 123 tūkst. eurų.
Į šią sumą įskaičiuoti komunaliniai patarnavimai, remontas, viešbučio administratoriaus darbo užmokestis, naujų baldų ir inventoriaus įsigijimas.
