Skulptoriaus G.Piekuro dirbtuvėse akį patraukia ne tiek įrankiai ir medžiagos, kiek knygomis apie dr. J.Basanavičių gausiai nukrautas darbastalis, ant sienų kabo daugybė J.Basanavičiaus fotografijų, kuriose jis – ir dvidešimtmetis jaunuolis, ir brandaus amžiaus, inteligentiškas, gražiai apsirengęs, įvairaus profilio, stovėsenos. Dirbtuvėse skamba klasikinė muzika.
Geriausias draugas
Skulptoriaus planšetė taip pat pilna to laikmečio vyrų aprangos detalių fotografijų, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Šiais ne mažiau plastiškai ir dinamiškai skulptūrai svarbiais klausimais skulptorius konsultuojasi ir su kostiumų dizaino istorikais, kad neliktų jokių netikslumų. Ir tai juntama, žvelgiant į modelio išraiškingumą, plastiką – lyg pati medžiaga kalbėtų, kas labai svarbu renkantis tam laikmečiui būdingą klasikinį portretinį figūrinį sprendimą, kuris turi stiprų vidinį judesį, įprasmina dr. J.Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir dvasingumą.
„Aš ir dabar mano geriausias draugas Basanavičius, – šypsosi skulptorius. – Didžiausias iššūkis – sukurti Jį. Nematytą. Aš sukūriau savo, nors kiekvienas jį mato ir įsivaizduoja kitaip. Gilinuosi, koks jis buvo išvykęs svetur ir sugrįžęs, jauno ir brandaus amžiaus. Išvaizdus, plačios veiklos, mąslus. Visa tai stengiausi, kiek įmanoma, sukoncentruoti į figūrą ir portretą. Dar norisi emocingiau pažvelgti į portretą, įdėti į jį daugiau dvasios.“
Aš ir dabar mano geriausias draugas Basanavičius, – sako G.Piekuras.
G.Piekuras suskaičiavo, kad nuo konkurso pradžios – tai jau devintasis skulptūros modelis, kuris ir toliau bus tobulinamas dar apie tris mėnesius. Tačiau, pasak autoriaus, jis nebekopijuoja pirminio eskizo, skulptūros modelis tapo savarankiškas, eina savo keliu.
Iš bronzos – po trijų mėnesių
Tegu nestebina dabartinio tarpinio modelio balta skulptūros spalva – tai tik tarpinis specialios drobės ir kitų medžiagų modelis, kuris jau po trijų mėnesių virs vientisesnės, tvirtesnės formos, bronzos spalvos skulptūra, jai sukurti bus panaudota autorinė skulptoriaus technika, kuri iki tol nebuvo naudota. Iš bronzos skulptūrą ketinama lieti rugsėjį.
Į tarpinio modelio apžiūrą atvykę Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skulptoriai ir architektai pastebėjo, kad modelio stovėsena kiek pakitusi, tapo vientisesnė, buvo išsakyta ir „šviežia akimi“ matomų, kolegiškų pastabų, kaip reiktų patobulinti portretą, stovėseną, judesį.
„Autoriui sekasi puikiai. Gerai, kad skulptūros modelyje matyti dar daugiau energijos. Man nekyla abejonių dėl skulptūros, tačiau nesu tikras, ar reikalingas toks pjedestalas. Manau labai svarbu, kad dr. J.Basanavičius būtų kuo arčiau žmonių. Prie skulptūros turėtų būti paprasta ir patogu prieiti, saugu žaisti mažiesiems. Norėtųsi matyti dinamišką, artimą J.Basanavičių“, – sakė Vilniaus meras R.Šimašius.
Aplink skulptūrą bus sukurta erdvė, kuri leis žmonėms iš arti apžiūrėti figūros plastinę raišką, judėti apie skulptūrą. Savivaldybė jau yra parengusi techninį aikštės priešais Nacionalinę filharmoniją sutvarkymo projektą. Nuo gegužės planuojama pradėti keisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti suoliukus. Skaičiuojama, kad aikštės sutvarkymo sąmata sieks apie 300 tūkst. eurų.
Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius G.Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius.
Konkursas, kuriame pasirinktas šis paminklas, įvyko prieš metus ir sukėlė daug diskusijų.