Trečiadienį Šventojoje ilsėjosi Vilma iš Mažeikių. Pasiėmusi fotoaparatą moteris vaikščiojo pakrante. Ties istorinio tilto į jūrą liekanomis pamatė krūvas, kaip jai iš pradžių atrodė, šapelių. „Tik priėjusi arčiau pamačiau, kad čia grambuoliai. Jų daugiau buvo vienoje vietoje“, – pasakojo moteris.
Kritusių karkvabalių fiksuota ir Karklėje.
Grambuolių lervos dirvoje gyvena 3–4 metus.
Maitinasi šaknimis, taip gali sunaikinti krūmus, vaismedžius.
Skraidantys vabalai apninka medžių lapus, ypač ką tik išsiskleidusius ąžuolus.
Kas penkerius metus grambuoliai maždaug gegužės–birželio mėnesiais pradeda masiškai skraidyti. Kiaušinėlius suaugę grambuoliai deda į dirvožemį. Taip gamtos ciklas ir sukasi.
Kaip yra rašęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius, gamtoje šiuos vabalus medžioja nedaug kas, nors nuo žemės juos renka ežiai, mangutai bei lapės, lesa varnos, krankliai, ore gaudo kirai.
Dar prisimenami 2013-ieji, kai kritusius grambuolius iš paplūdimių vežė traktoriumi. Skelbta, kad vien Klaipėda specialiam pliažų valymui skyrė 10 tūkst. litų.
Vėliau paaiškina, kodėl taip nutiko. Dėl orų svyravimų (ypač pajūryje) grambuoliai ritosi vienu metu, per porą dienų, ir toks staigus sutelktas jų pasirodymas kėlė nuostabą ir sumišimą. Pakilę ir palankaus vėjo nešami, jie nuskrido toli virš jūros, po to krito į vandenį ir negyvi buvo išskalaujami į pakrantę.
Tuomet skaičiuota, kad iš pliažų su smėliu išvežtos kelios tonos grambuolių.
Grambuolių vajaus sulaukta ir 2016-aisiais.
