Klaipėdietė dailininkė Laura Simanauskienė Jūros šventės mugėje dalyvaus jau ketvirtą kartą. Pasak moters, tai didžiausia vasaros mugė, sutraukianti žmonių ne tik iš Klaipėdos, bet ir svečių iš užsienio. Svečiai mugėje nusiteikę pirkti – eina ir ieško kažko gražaus ir jei kitose šventėse gali nepirkti, Jūros šventėje – būtinai pirks.
„Mano produkcija – tušu piešti darbai ant baltai dažyto medžio – nuo atviruko, mažo angeliuko iki didelių paveikslų, raktinių, žvakidžių, paveikslėlių. Iš anksto paplanuojame, pasiruošiame ir smulkesnių, ir meniškų, kūrybiškų darbų. Norisi ir atrodyt gražiai, kultūrą pakelt, nes yra ateinančių tiesiog pasigrožėti, pasidžiaugti. Stengiuosi nusipiešti kūrybiškų darbų, kad būtų graži ekspozicija. Jūros šventei ruošiuosi lygiai taip pat, kaip Sostinės dienoms, – pasakojo L.Simanauskienė. – Naktimis nedirbu, bet dirbu daug, labai labai daug. Mano vyras juokiasi, kad žmonės tiek nedirba. Kadangi darbas smulkus, kruopštus, daug „knisaliuko“, negreitas rezultatas, ypač didesnių kūrybiškų darbų. Iš anksto paplanuoju, nepasilieku paskutinei dienai“.
Dailininkė dalyvauja daugelyje gimtajame mieste vykstančių šventinių mugių. Sako, kaip gi nevyksi, kai viskas pašonėje. Tiesa, Jūros šventėje dalyvavimas yra nepigus malonumas.
„Kaina labai nemaža, mes mokėjome 370 eurų už tris dienas, tačiau vieta yra pačioje perkamiausioje vietoje, Danės gatvėje, didžiausio praeinamumo erdvėje. Mugė didžiausia ir kaina didžiausia. Yra kas nevažiuoja dėl didelės kainos, tačiau mes vietiniai, mums nakvynė nekainuoja, kaip gi nevažiuosi. Tikėkimės, kad oras nebus per geras, neišvis visų į pliažą, nes kai karšta, žmonės būna pavargę. Daug ruošiamės, dirbam, tikimės, kad ir rezultatas bus geras“, – sakė moteris, jau ketvirtą šventę įsikursianti toje pačioje prekybinėje vietoje. Sako taip stengiasi pripratinti savo kūrybos mylėtojus kaskart aplankyti ir šį bei tą įsigyti.
Tikėkimės, kad oras nebus per geras, neišvis visų į pliažą, nes kai karšta, žmonės būna pavargę. Daug ruošiamės, dirbam, tikimės, kad ir rezultatas bus geras, – sakė dailininkė.
Iškėpė kalną „skanių“ karoliukų
Šiauliuose gyvenanti Monika Krepštienė, geriau žinoma kaip M.Krėpšta, Jūros šventėje dalyvaus antrąjį kartą. Pernai buvo moters, atradusios save keramikoje, debiutas. Šventei keraminių papuošalų kūrėja paruošė šimtus karoliukų, dešimtis prie ausies priglundančių auskariukų, apyrankių ir kitų gaminių.
„Veiklą pradėjau prieš trejus metus ir pernai Jūros šventės mugė man buvo apskritai pirmoji mugė. Iki tol dalyvaudavau kaip žiūrovas. Man ta šventė buvo nuostabi, galvodavau, kad jei savo pradėsiu daryti, tai ši šventė bus pirmoji, taip ir buvo.
Dalyvavau Dizainerių erdvėje nieko nesisitikėdama, pusę metų ruošiausi atsakingai sąrašiuką pasidariusi papunkčiui, kaip pirmokė į pirmą klasę besiruošdama eiti. Atkeliavau, nieko nežinojau, kas kaip bus, bet labai labai patiko. Buvo nežmoniškai karšta, šutome palapinėse, bet sulaukiau tikrai nemažai dėmesio. Kaip nežinomam prekės ženklui buvo puiki mugė. Pamenu, kitą mėnesį važiavau į sostinę, galvojau, kad bus super, bet tikrai Jūros šventė buvo nepalyginamai geriau nei Sostinės dienos“, – pasakojo kūrėja, šventėje pasiūlysianti pakabukų, auskarų, karolių, apyrankių. M.Krepštienė turi savo braižą, papuošalai gimsta iš baltojo molio, išdabinti auksu.
„Viskas jau „iškepta“. Tie dalykėliai lengvai nepasidaro, reikia savaitės, poros nuo molio gabaliuko iki galutinio rezultato, paskutinei minutei nesinori paslikti. Štai dabar prie stalo sėdžiu, pilna karoliukų, viską dėlioju, organizuoju, kad mugei būčiau pasiruošusi, – pasakojo M.Krėpštienė. – Visko yra šimtais, jei skaičiuojant kiekvieną karoliuką, auskariuką. Naujų auskarų porelių turėsiu 35, pačių karoliukų vienetų šimtais. Reikia kiekvieną sučiupinėti, priliesti, padaryti be galo, be krašto daug. Visą kūrybinį procesą darau pati. Vyras gelbsti pabūdamas su sūnumi, leisdamas man panaktinėti studijoje“.
M.Krėpštienė šiemet įsigijo didesį prekybinį plotą, jis atsiėjo per 200 eurų. Ji pamena pernai vis girdėjusi aplinkinių prekybininkų pašnekesius su klausimais, ar vieta jau atsipirko.
„Mano viena auskarų porelė kainuoja 16 eurų, tad kiek turiu porelių parduoti, kad sugrįžtų vietos kaina... Tai atsiperka, bet kiek, žmogau, turi visko parduoti“, – šypteli į darbų sūkurį įsisukusi moteris, kurią bus galima rasti Atgimimo aikštėje veiksiančioje Dizaino jūroje.
Prekiaus stebuklingomis kepurėmis
„Smailer“ prekinio ženklo įkūrėja Dalia Daubarienė Jūros šventėje ketina prekiauti originalių modelių galvos aksesuarais vaikams ir suaugusiems – kepurėmis bei kaklo movomis, siūtais iš audinių, atsivežtų iš Olandijos.
„Visą pasiruošimą pradėjome prieš porą mėnesių. Audiniai, kuriuos naudojame, yra užsakomieji iš Olandijos gamyklos, tad reikia laiko, kad jie atkeliautų ir spėti pasiūti. Siuvame uostamiesčio siuvyklose, tad vietinės siuvėjos gaminius ruošė. Iš tiesų, ko nespėjo padaryti, ir pati siuvu. Jūros šventėje, kad kokybiškai dalyvautume, reikia turėti apie tūkstantį gaminių, kad būtų pasirinkimas tarp spalvų, modelių. Tai nemažas kiekis susiruošti“, – sakė „Smailer“ įkūrėja.
Už kepures mugėje bus prašoma nuo 8 eurų, tiek pat ir už kaklo movus. Kainos svyruoja priklausomai nuo dydžio, modelio ir medžiagos.
„Šiais metais Jūros šventėje turėsime ir stebuklingas kepurytes, kurių audinys užsakytas taip pat iš Olandijos. Šie audiniai patalpoje atrodo vienaip, o lauke kitaip ir kinta priklausomai nuo ultravioletinių spindulių. Tokį gaminį, manau, turėsime vieninteliai. Kalbant apie Jūros šventę, mano produktui dėl sezoniškumo ši šventė yra viena didžiausių, bet tikrai ne pati didžiausia, nes pataikome į sezono vidurį. Mūsų produktui sėkmingesni renginiai vykstantys jau rudeniop“, – sakė D.Daubarienė.
Pakuos į specialius maišelius
Šiemetinė Jūros šventė bus ekologiškesnė nei ankstesnės, pranešė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Šventės svečiai, apsilankę mugėje, turėtų nenustebti, kai prekybininkai savo gaminius, produktus, suvenyrus sudės ne į plastikinį, o į popierinį maišelį, paženklintą Jūros šventės organizatorių ir idėjos mecenato Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) simbolika.
„Tai dar vienas žingsnis į švaresnę, ekologiškesnę šventę ir simbolinis gestas, kviečiantis atkreipti dėmesį į atsakingą vartojimą“, – sakė Dalia Grikšaitė, šventę organizuojančios įstaigos kūrybos vadovė.
Vienkartinių indų, šiaudelių, bokalų, plastiko pakuočių atsisakymas masiniuose renginiuose jau tampa tradicija tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Vienose valstybėse tai tiesiog draudžiama, kitur, kaip Klaipėdoje, apeliuojama į žmonių sąmoningumą. Klaipėdos miesto savivaldybė dar šį pavasarį viešai kreipėsi į pajūryje renginius planuojančius švenčių, festivalių, sąskrydžių organizatorius, kad šie vengtų plastikinių pakuočių bei indų naudojimo – pakeistų juos iš kitų lengvai yrančių medžiagų pagamintais analogais.
„Plastikas nėra absoliutus blogis, tai – puikus žmonijos išradimas. Tačiau jis pigus, lengvai prieinamas, ir žmonės taip prie jo taip įprato, kad naudoja nesusimąstydami apie pasekmes. Deja, bet plastikas tapo grėsmingiausia atlieka planetoje, žudančia gyvūnus, užteršiančia gražiausius pasaulio kampelius. Atsakingas plastiko vartojimas turėtų tapti visų gamtą ir savo sveikatą tausojančių žmonių įpročiu“, – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologė.
Palaikydama ekologiškas „Jūros šventės“ idėjas KRATC užsakė 4 000 maišelių iš perdirbto popieriaus. Jie nemokamai bus išdalinti mugės prekiautojams, kurie iki šiol dažniausiai gaminius ar produktus klientams sudėdavo į plastiko maišelius.
„Jūros šventės“ organizatoriai tariasi su bendraminčiais, kad kitąmet atskirose šventės teritorijose nebeliktų vienkartinių indų ir bokalų iš plastiko.
