Išvadose siūloma Kauno ir Kauno rajono savivaldybių administracijų direktoriams įvertinti abiejų Kauno ir Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyrių specialisčių, besirūpinusių mergaitės teisių užtikrinimu, veiklos trūkumus, tarnybinę veiklą ir spręsti jų tarnybinės atsakomybės klausimą.
Abiejų vaiko teisių skyrių darbuotojos vertinamos todėl, kad mergaitės globą nulėmė Kauno savivaldybė ir ji yra Kauno miesto gyventoja, o globą prižiūri Kauno rajono skyrius, nes globėja ir mergaitė dabar gyvena Garliavoje.
Ryšys su mama stiprus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikino, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog iki gruodžio 16 dienos Kėdainių teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad dukra turi gyventi su mama, dukros ir Laimutės Stankūnaitės bendravimas buvo normalus.
„Iki šio teismo sprendimo susitikimai vykdavo visada gana sėkmingai, neutralioje vietoje, kaip buvo nustatyta teismo. Niekada nebuvo argumento „mama nenori“ ar „mergaitė nenori“. Iš tikrųjų visos institucijos, kurios dalyvaudavo susitikimuose fiksavo stiprų emocinį ryšį tarp mergaitės ir mamos ir normalius bendravimo santykius, nors jie vyko ir policijos komisariate“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Tačiau po teismo sprendimo, vaiko teisių specialistai fiksuoja mergaitės elgesio pokyčius.
„Po teismo sprendimo situacija staiga pasikeitė: mergaitė nebėjo į mokyklą, sustojo mergaitės socializacija ir bendravimas su bendraamžiais, atsirado žodis „nenoriu“, bendraujant su mama ir t.t. Galų gale mergaitė tapo įkalinta, sakyčiau, dviejų gyvenamųjų namų sklypų teritorijoje“, – apgailestavo E.Žiobienė.
Išryškėjo pareigų neatlikimas
Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) darbuotojos, anot E.Žiobienės, jau seniai turėjo kreiptis dėl globėjos pareigų neatlikimo.
„Laikinosios globėjos funkcija ir pareiga yra paruošti vaiką grąžinimui į biologinę šeimą. Vaiko teisių skyriaus pareiga yra stebėti globėjos veiksmus, kaip globėja užtikrina vaiko teises, kai jas vykdo, prižiūri ir galų gale gerbia to vaiko ryšį su mama.
Deja, pagal faktus ir dokumentus, yra akivaizdu, kad globėja tikrai nerengė mergaitės grąžinti į biologinę šeimą. Globėjos prašymu mergaitei pakeista mokymosi forma iš normalaus mokymosi, kurį sudaro 20 valandų per savaitę, į savarankišką mokymąsi – 2,5 val. per savaitę“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Anot jos, vargu ar laikinoji globėja apskritai galėjo priimti ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus dėl mokyklos, ir psichologinės pagalbos atsisakymo, tačiau to griežtai Lietuvos įstatymai nereglamentuoja.
Todėl E.Žiobienė ragina peržiūrėti teisės aktus, nustatančius globos skyrimą, atėmimą ir globėjų teises.
Tačiau, ir be šių sprendimų vertinimo, vaiko teisių apsaugos kontrolierei akivaizdu, kad globėja netinkamai vykdė savo pareigas.
„Jeigu globėja nevykdo savo veiksmų, vaiko teisių apsaugos skyriai yra tie, kurie gali įpareigoti globėją užtikrinti mergaitės teises, vertinti globą, galų gale, matant, kad nepavyksta visiškai įtikinti globėjos, galvoti apie globėjo pakeitimą. Šie veiksmai turėjo būti aktyvūs per visą laikotarpį nuo globos paskyrimo“, – mano E.Žiobienė.
Darė įtaką bendravimui
Tuo tarpu VTAS specialistės, nustatyta tyrime, nekontroliavo situacijos. Teigiama, kad situaciją diktavo globėja ir jos artimieji, nustatydami bendravimo trukmę, trukdydami mergaitės ir mamos bendravimui, įsikišdami ar skambindami susitikimo metu, nutraukdavo susitikimus.
„Psichologai fiksavo, kad tokie dalykai išbalansuodavo mergaitę. Jei ji labai gražiai bendrauja su mama, tada artimų giminaičių priešiškas įsikišimas išbalansuoja ją, ji kurį laiką sunkiai jaučiasi, paskui vėl sugrįžta į save ir bendravimą su mama“, – aiškino E.Žiobienė.
Mergaitės seneliai į jos susitikimą su mama įsikišo ir lemtingą kovo 23 d. Tuomet, pagal išvadą, VTAS pasakė, kad dalyvaus susitikime, nes praėjusį kartą mama dukrą pavaišino saldainiais. Seneliams susitikime dalyvauti nebuvo uždrausta.
„Manau, kad VTAS uždavinys šiuo atveju buvo labai akivaizdus: visiems paaiškinti, ką jie gali ir ko negali“, – piktinosi E.Žiobienė, kad seneliams buvo leista pasilikti toje pačioje patalpoje.
Antstolė davė pusvalandį pasiruošti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad teismo sprendimo vykdyti į Kedžių namus atvykusi antstolė VTAS specialistę su savo ketinimais supažindino ir teismo nutartį įteikė likus pusvalandžiui iki planuoto mergaitės perdavimo laiko.
„Buvo palikta pusė valandos iki vykdymo. Neturime duomenų, kad VTAS specialistė sakytų, kad ji nesupranta savo vaidmens, kad jai reikalinga aptarti su antstole savo veiksmus“, – pažymėjo E.Žiobienė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje teismo nutarties vykdymą gali stabdyti taip pat ne VTAS darbuotojai, o atstoliai.
„Vaiko teisių skyriaus darbuotoja gali tik patarti – pasakyti antstolei savo mintis“, – pabrėžė E.Žiobienė.
Ji negavo duomenų, kad Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba būtų davusi specialistei nurodymą stabdyti teismo sprendimo vykdymą.