Tai, jog K.Budrys buvo tarp G.Palucko įvardintų kandidatų į užsienio reikalų ministrus, patvirtino keli nesusiję šaltiniai iš valdančiosios koalicijos.
Anksčiau kaip galimi kandidatai viešai įvardinti kita G.Nausėdos komandos narė, vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, taip pat diplomatas, kadenciją baigiantis Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
K.Budrys prie G.Nausėdos komandos prisijungė 2022-ųjų vasarį, kai pakeitė tuometį patarėją nacionaliniam saugumui Darių Kuliešių.
Iki tol, nuo nuo 2015-ųjų, K.Budrys ėjo valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.
Nors teikti Ministrų kabinetą yra premjero prerogatyva, užsienio reikalų ministro pozicija derinama su šalies vadovu.
Anksčiau neoficialiai buvo aptariama ir kitos K.Budrio būsimos karjeros galimybės – grįžti į VSD, tik jau kaip institucijos vadovui, kadangi kitąmet baigiasi dabartinio žvalgybos vadovo Dariaus Jauniškio antroji kadencija, trečiosios jis pagal įstatymą nebegali turėti. VSD direktorių penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Prezidentas antradienį Seimui pateiks siūlymą G.Palucką skirti ministru pirmininku. Planuojama, kad dėl jo kandidatūros parlamentarai apsispręs ketvirtadienį.
Pagal Konstituciją naujasis premjeras per 15 dienų nuo paskyrimo Seimui privalo pristatyti savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikti svarstyti jos programą.
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija valdančiąją koaliciją sudarė su partija „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir užsitikrino 86 mandatus parlamente.
Pagal šių partijų koalicijos sutartį į premjerus teikiamas socialdemokratas G.Paluckas.
