15min pasiekė informacija, kad AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą reikalaudama, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos sumokėtų eilę metų ignoruotą rezervo mokestį, išaugusį iki daugiau kaip 5 mln. eurų. Be to, portalo žiniomis, gydymo įstaiga nesutiko pereiti prie centralizuotos šildymo sistemos.
Kauno miesto savivaldybė teigė, kad šis ginčas – „Kauno energijos“ ir klinikų reikalas. Klausimų sulaukęs „Kauno energija“ atstovas Ūdrys Staselka nurodė: „Labai atsiprašome, tačiau tai yra teisinis ginčas ir jo mes nekomentuojame.“
Reikalauja sumokėti 5 mln. eurų
Situaciją pakomentuoti sutiko Kauno klinikų komunikacijos tarnybos vadovė A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė. 15min, pašnekovės prašymu, pateikia išsamų komentarą: „Labai dėkojame, kad iškėlėte šį klausimą, nes mums jis yra labai svarbus. „Kauno energija“ kreipėsi į teismą ir reikalauja sumokėti daugiau nei 5 mln. eurų kompensaciją už rezervinę galią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn., tačiau apie šią pareigą mokėti kompensaciją „Kauno energija“ pirmą kartą informavo tik 2018 m. vasarą. „Kauno energijos“ ieškinys yra visiškai nepagrįstas.“
A.Aleksandravičiūtės-Šviažienės teigimu, už 10 metų laikotarpį retrospektyviai sumokėti „Kauno energija“ pareikalavo tik šių metų gegužę.
„Jokia teisinė sutartis, – pabrėžė ji, – reguliuojanti Kauno klinikų ir „Kauno energijos“ susitarimą dėl kompensacijos už rezervinę galią dydžio apskaičiavimą ir šios kompensacijos mokėjimo tvarką, tarp šalių nebuvo sudaryta.“
Jokių sąskaitų-faktūrų, kuriose būtų nurodoma rezervinė galia, klinikos nėra gavę.
Anot pašnekovės, jokių sąskaitų-faktūrų, kuriose būtų nurodoma rezervinė galia, klinikos nėra gavę. 15min ji pabrėžė, kad „Kauno energija“ pažymas už užtikrintą rezervinę galią pradėjo teikti nuo 2019 m. sausio.
„Mokėti atgaline data už kažką, ko nebuvo prašoma anksčiau, yra neteisėta ir tokios praktikos nėra buvę turbūt ne tik Lietuvoje“, – toliau dėstė ji.
„Mes, kaip didžiausia gydymo įstaiga, gydanti daugiau nei 1,2 mln. visos Lietuvos gyventojų per metus, linkę rasti geranorišką sprendimą, kad visos suinteresuotos pusės nukentėtų kuo mažiau. Iš mūsų pusės, tai – gydytojai, slaugytojai, pacientai. Nes mokėti 5,2 mln. sumą gydymo įstaigai, kurios galutinis tikslas yra ne pelnas, o Lietuvos žmonių sveikata, yra neadekvatu ir neteisėta“, – 15min teigė klinikų atstovė.
Sutartyje mokestis nenumatytas
Remiantis Šilumos ūkio įstatymu, jos teigimu, Kauno klinikos yra įstaiga, kuri turi turėti šilumos energijos rezervą, nes čia visą parą dirba operacinės ir kiti svarbūs padaliniai.
„Prasidėjus šiai istorijai, – sakė A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė, – pagal mūsų prašymą teismas kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydamas išaiškinti šią situaciją. Gauta ministerijos išvada, kad kompensacijos už rezervinę galią nustatymas turi būti nurodomas šalių sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje. Sutartį su „Kauno energija“ turime nuo 1998 m., tačiau joje šio punkto nėra, tad šalių susitarimo dėl rezervo irgi nėra.“
Kaip 15min paaiškino pašnekovė, klinikos turi savo katilinę, kuri aprūpina šiluma bei garu, bet dalį šilumos įstaiga įsigyja ir iš „Kauno energijos“.
Energiją pasigamina pigiau?
„Kauno energija“ mums pateikė pasiūlymą jungtis prie centralizuotos sistemos 2018 m. žiemą, tačiau jos pasiūlyta kaina, kartu su rezervu, buvo didesnė nei mūsų pačių pasigamintos energijos.
Be to, „Kauno energija“ negali užtikrinti visų mums reikalingų technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, garo energijos. Ligoninei garas būtinas sterilizacinių mašinų, skirtų instrumentų sterilizavimui, veikimui, taip pat virtuvėje bei skalbykloje.
Užsitęsus deryboms, Kauno klinikos sudarė dujų tiekimo sutartį 2019 metams. Tokia įstaiga kaip Kauno klinikos negalėjo likti be šilumos šaltinio.
Kauno klinikų ir „Kauno energijos“ derybos dėl jungimosi į centralizuotą sistemą nutrūko neradus abiems pusėms naudingiausio susitarimo. Be to, užsitęsus deryboms, Kauno klinikos sudarė dujų tiekimo sutartį 2019 metams. Tokia įstaiga kaip Kauno klinikos negalėjo likti be šilumos šaltinio. Bet sutarta, kad prie derybų stalo dėl Kauno klinikų aprūpinimo centralizuotai tiekiama šiluma įkainių ir galimybių sugrįš 2019 m. rudenį. Tačiau 2019 m. liepos mėn. Kauno klinikos gavo minėtą ieškinį už tariamą skolą“, – situaciją paaiškino ji.
Pašnekovės žodžiais tariant, šių metų rugsėjį klinikos kreipėsi į „Kauno energiją“ su prašymu pateikti pasiūlymą tiekti šilumą patalpoms ir karštam vandeniui ruošti. „Tačiau, – pridūrė ji, – iki šios dienos konkretaus pasiūlymo nesame gavę.“
„Mes sutinkame jungtis į centralizuotą miesto šilumos energijos sistemą, tačiau tik už adekvačią kainą, dėl kurios nenukentėtų nei mūsų darbuotojai, nei pacientai. Visa ši istorija yra ne tik dviejų juridinių vienetų – Kauno energijos ir Kauno klinikų ginčas, bet tai yra visai šaliai aktualus klausimas, tad ir diskusija galėtų būti perkelta į valstybinį lygmenį. Tikime, kad ligoninės veiklos ir nenutrūkstamai teikiamų paslaugų Lietuvos pacientams būtinybė nugalės komercinį interesą“, – 15min teigė A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
