Vidutiniškai įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų leidiniai. Tuo metu mažiausiai klaidų ekspertai aptiko Lietuvos dailės akademijos, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos Sporto, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetų vadovėliuose.
„Ko gero, jei kalbėtumėme apie vadovėlių ir apie daktaro disertacijų dalį, tai kalbėtumėme apie Kauno technologijos universitetą. Mes jau kalbame su šiuo universitetu – jie jau turi daug minčių, kaip studijų metu stiprinti raštingumą. Mes labai tikimės, kad jiems pavyks įgyvendinti savo planus ir tai būtų vienas pavyzdžių, kaip pavyksta tuos dalykus padaryti“, – antradienį per tyrimo pristatymą sakė VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė.
Korektūros klaidų nevertino
Klaidos – „kad“ su bendratimi, elementarios pusdalyvių, padalyvių vartojimo klaidos, sakinio dėmenų, vienarūšio sakinio dalių neskyrimas. Tai – penktos klasės kursas, – sakė VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.
Pasak VLKK atstovų, penki blogiausiai kalbos požiūriu rengiant vadovėlius įvertinti universitetai yra išleidę po 3–4 neredaguotus vadovėlius. Ekspertai taip pat nevertino korektūros klaidų – vertintos tik esminės sintaksės, morfologijos, leksikos, skyrybos, kalbos kultūros klaidos.
Taip pat VLKK ekspertai įvertino 714 daktaro disertacijų, kurios buvo apgintos 2010–2011 metais, santraukas bei nustatė, jog 17 proc. santraukų neatitiko kalbos taisyklingumo reikalavimų, o 31 proc. santraukų kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies.
„Klaidos – „kad“ su bendratimi, elementarios pusdalyvių, padalyvių vartojimo klaidos, sakinio dėmenų, vienarūšio sakinio dalių neskyrimas. Tai – penktos klasės kursas“, – sakė VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.