Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasidžiaugė Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pažadu, kad iki vasaros vidurio Lietuvą pasieks 4 milijonai koronaviruso vakcinos dozių.
Tą pačią dieną kompanija „AstraZeneca“ Europos Sąjungai (ES) pranešė šokiruojančią žinią – nors tiekti vakciną pradės laiku, tačiau gerokai sumažintais kiekiais.
Ž.Simonaitytė teigia, kad šio gamintojo vakcinos kiekis Lietuvai pirmąjį ketvirtį buvo numatytas reikšmingas.
Sveikatos apsaugos viceministrės teigimu, kalbos apie 70 procentų paskiepytos populiacijos iki vasaros vidurio yra labiau politinis įsivaizdavimas, ko valstybė norėtų. Tačiau ji pabrėžia, kad nors gerai turėti tikslą, už to esančio vakcinų tiekimo grafiko šiuo metu neturime.
Skirtumų tarp šalių neturėtų būti
– Savaitgalį pasiekė žinia apie mažesnes „AstraZeneca“ vakcinos apimtis, pirmadienį jau skelbiama, kad įmonė padidino kiekius vasariui. Kiek tai pakeitė mūsų turėtus vakcinavimo planus – ar buvo numatomas reikšmingas šios vakcinos kiekis Lietuvai būtent metų pradžioje?
– Pagal pirminę sutartį, kuri su kompanija buvo sudaryta dar pernai metų vasarą, tie kiekiai pirmąjį 2021 metų ketvirtį tikrai buvo pakankamai nemaži.
O atitinkamai dabar, kai jau EK, Europos vaistų agentūra artėja prie šios vakcinos tvirtinimo, gamintojas peržiūri tą informaciją ir, natūralu, – ar jie bent jau sako, kad natūralu – kad, nepaisant vasarą įsipareigotų kiekių, jie kis. Todėl kiekiai yra koreguojami.
Oficiali informacija apie tai, ko Lietuva gali tikėtis iš „AstraZeneca“, ir buvo sutartis, sudaryta dar pernai metais.
– Savaitgalį užsienio šalių atstovai reagavo į „AstraZeneca“ pranešimą. Iš šių reakcijų matyti, kad Italijai pirmą ketvirtį nebus pristatyta 60 proc. žadėto kiekio, Belgijai – 50 proc., tuo metu švedai gaus 70 proc. pažadėto kiekio.
Lietuvai buvo žadama tik 20 proc. žadėto kiekio. Kodėl? Ar įmonė pati nusprendė kiek kam skirs vakcinos ir kaip tada su pro rata principu, kai vakcina dalijama šalims proporcingai pagal gyventojų skaičių?
– Turbūt kiekviena valstybė skelbia skirtingą informaciją, kiek jiems mažėja kiekiai konkretų mėnesį, ketvirtį ar pusmetį.
Kai mes skelbėme kiekius, kalbėjome apie maksimalų sumažėjimą nuo viso ketvirčio.
Mūsų žiniomis, kažkokių skirtumų tarp valstybių nėra.
Galbūt tai komunikacijos klausimas, nes kiekviena Vyriausybė komunikuoja savo šalies gyventojams, tai ir susidarė tas įspūdis.
Bet ne, neturėtų būti skirtumų tarp ES valstybių, mūsų žiniomis.
– Gal jau žinote, kokius „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos kiekius gausime kovo mėnesį? Praėjusią savaitę ministerijos atstovai teigė turintys grafiką tik vasariui.
– Situacija nepasikeitė.
– Ar antrąjį metų ketvirtį galime tikėtis didesnių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų kiekių? Galbūt daugiau gausime „Moderna“ vakcinos?
– Be abejo. Tai mūsų kasdieninis darbas ir nuolatinės derybos su EK ir patiems tiesiogiai su gamintojais, tiek per EK, tiek ir kartu su visomis kitomis valstybėmis, kad tiekimas būtų kuo intensyvesnis ir kad mes tų vakcinų galėtumėm gauti ir į Lietuvą, ir pro rata principu į visas kitas valstybės kuo greičiau ir kuo daugiau.
Bent jau pagal tuos grafikus, kurie buvo teikiami „Modernos“ bei „Pfizer“ ir „BioNTech“ ir tos pačios „AstraZenecos“, antrą ketvirtį tiekimas yra žadamas didesnis.
Bet žinote, su tais pažadais dabar... Todėl ta situacija tokia ir yra, kad kaip matome iš paskutinių įvykių, nuolatinių pokyčių tuose kiekiuose, bet ką garantuoti, kol neturime patvirtinto galutinio grafiko, yra labai sudėtinga.
Bet be abejo, taip, tikrai tikimės didesnio tiekimo.
– Kodėl negalite skelbti apie planuojamus gauti vakcinos kiekius? Juk vėliau vakcinos kiekiai vis tiek paskelbiami SAM tinklalapyje.
– Mes tiesiog negalime skelbti tos informacijos, kurios, būna, paprasčiausiai nežinome, jeigu gamintojas nėra pateikęs tiekimo grafiko.
Pavyzdžiui, „AstraZeneca“ – kiek mes jo iš viso gausime, mes tiesiog negalime paskelbti, nes to paprasčiausiai nežinome.
O kalbant apie visas kitas vakcinas, mes kaip tik rengiame informaciją ir planuojame jos šiek tiek daugiau paskelbti apie planus.
Tačiau norisi iš karto aiškiai pasakyti – tai, ką mes skelbsime, bus labai preliminaru bei nuolat keisis.
Nes mūsų turimi pasikalbėjimai bei „Pfizer“ ir „BioNTech“, taip pat – „Moderna“ grafikai yra labai preliminarūs.
Matome realybę tik tada, kai tos vakcinos atkeliauja
Dėl to mes skelbiame tik tą informaciją, kiek vakcinų gauname vieną ar kitą savaitę.
Matome realybę tik tada, kai tos vakcinos atkeliauja, ir tik tada galime būti šimtu procentų garantuoti, kokį vakcinų kiekį gavo Lietuva.
Ar atsiranda patrauklesnių pirkėjų?
– „Pfizer“ jau bandė visam mėnesiui ženkliai sumažinti vakcinų kiekius, „AstraZeneca“ elgiasi taip pat – kokios, jūsų vertinimu, yra to šaknys?
ES grasina kontroliuosianti išvežamos į trečiąsias šalis vakcinos kiekius, tai reiškia, jog yra įtariama, kad pažadai ES netęsiami, nes atsiranda patrauklesnių pirkėjų?
– Manau, kad galime kalbėti apie priežastis, kurias vardijate, tačiau kokios tikrosios priežastys, tai turbūt ne Lietuvoje esanti Sveikatos apsaugos ministerija būtų pajėgi ištirti, nustatyti ir sąžiningai pasakyti.
Turbūt bet kokio naujo produkto, kuris yra pagaminamas, o paklausa rinkoje labai didelė, atveju, veikia įvairūs elementai.
Ir tai, kad daug kas jo nori įsigyti, o paties produkto mažiau, ir tai, kad jis naujas, yra atidirbinėjami efektyviausi gamybos būdai, kaip kuo greičiau ir kuo daugiau pagaminti, ir visi kiti aspektai.
Bet čia, žinote, kiekvienas gamintojas turėtų atsakyti, kodėl vienokius ar kitokius grafikus jie keičia.
– Prezidentas G.Nausėda pranešė gavęs Europos Komisijos pirmininkės pažadą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų, ministerija prielaidų kol kas tam nemato.
Vertinant dabartinę situaciją, kaip manote – kiek procentų žmonių realu paskiepyti, tarkime, iki vasaros pabaigos, ar tų skaičiavimų apskritai dabar neįmanoma atlikti?
– Be abejo, mes sutinkame, kad galima turėti kažkokį tikslą, bet vakcinavimo procesas susideda iš dviejų elementų: vienas – sistemos pasirengimas tam tikram vakcinavimo intensyvumui, o kitas – pačios vakcinos gavimas.
Jei birželio 30 dieną atveš mums 2 milijonus vakcinų, tai mes nebūsime pajėgūs tą pačią dieną 2 ar 1 milijoną žmonių dvejomis dozėmis suskiepyti.
Natūralu, kad yra svarbu gauti ne tik iki kažkokio laiko, bet ir nuosekliai gauti tą vakciną, o vakcinavimo pajėgumus išskirstyti per laiką.
Nes mes negalime paimti visų medikų, kurie dirba ir kovoja su COVID-19 liga, ir visų jų nukreipti vien į vakcinavimą.
Mes linkę esame skaičiuoti informaciją, kurią turime daugiau ar mažiau patvirtintą.
Labai tikimės, kad penktadienį Europos Vadovų Taryboje pristatyta informacija pasitvirtins, bet dabar yra labiau politinis įsivaizdavimas kokio valstybė norėtų tiekimo, bet už to stovinčio grafiko iš gamintojų mes šiai dienai neturime.
– Ar atliekant skaičiavimus daromos prielaidos, kiek vasaros viduryje žmonių gali būti persirgę ir ar šis skaičius įskaičiuojamas į planus?
– Tos prielaidos daromos ne tik vasarai, tos prielaidos ir dabar jau yra daromos.
Dabar prieš vakcinuojant žmones visiems darome antikūnų testą ir jei jis būna teigiamas, reiškia, kad žmogus galbūt persirgo besimptome forma pats to nežinodamas.
Tokių žmonių nevakcinuojame dėl to, kad vakcinų turime labai mažai.
Tai yra daroma nuo pat pirmosios vakcinos dozės.
Be abejo, vakcina skiriama tik tiems žmonėms, kurie yra nepersirgę ir kurie neturi antikūnų.
Tai ne vasarai planuojama, tai ir dabar daroma.
Šeimos gydytojai kalba apie rizikas
– Verslas pyksta negaudamas nusipirkti vakcinų, ministerija teigia, kad jų verslui bus tik metų gale – kodėl nenorima įtraukti verslo į bendrą masinę vakcinaciją – ar tokio būdo jiems nėra? Ar į masinę vakcinaciją neplanuojama įtraukti privačių gydymo įstaigų?
– Sudarę vakcinų prioritetų sąrašą laikomės vieno ir labai aiškaus kriterijaus: turime vakcinas skirti tiems, kuriems didžiausia rizika, grubiai tariant, nuo viruso numirti.
Vakcinavimo tikslas yra visų pirma gelbėti gyvybes.
Taip buvo ir yra dėliojami prioritetai, kad mes pirmiausiai orientuojamės į medikų bendruomenę, tada – pačius rizikingiausius pacientus, kuriems didelė rizika užsikrėtus numirti.
Dabar jau esame slaugos, globos ir palaikomojo gydymo grupėje (...).
Ateityje nėra net klausimo – iš karto labai aiškiai sakome, kad mes neskirstome sveikatos priežiūros sistemos į valstybinę ar privačią – ji yra nacionalinė ir visi mes veikiame siekdami bendro tikslo saugoti žmonių sveikatą.
Kai prasidės masinės vakcinacijos etapas, panašu, kad didžioji dalis savivaldybių planuoja vakcinavimą per šeimos gydytojus.
Kai prasidės masinės vakcinacijos etapas, panašu, kad didžioji dalis savivaldybių planuoja vakcinavimą per šeimos gydytojus.
Šeimos gydytojai yra ir privatūs, ir veikiantys valstybiniame sektoriuje. Bus įtraukti tikrai ir vieni, ir kiti.
– Kaip suprantu, jie nėra patenkinti šia mintimi. Anot medikų, jiems gali nelikti laiko kitiems dalykams, jei teks plačiai įsitraukti į vakcinaciją.
– Mes gi turime suprasti, kad visa tai yra vertinama ir skaičiuojama.
Suprantame, kad žmonės turi ir darbo, ir poilsio laiką, ir tikrai niekas neplanuoja jiems papildomai užkrauti vakcinavimo ir neperžiūrėti kažkokių jų kitų darbų ir funkcijų.
Tie dalykai yra vertinami, kiekviena savivaldybė geriausiai žino savo situaciją, atitinkamai ir sprendžia, kaip tai organizuoti.
Girdėjau ne nepasitenkinimą, o šeimos gydytojų keliamas rizikas.
Manau, kad jos keliamos pagrįstai, o jų patirtis galbūt tokia, kad ne visada su visais yra tariamasi ir ne visos pusės išgirstamos.
Mes tuos jų nuogąstavimus girdime ir tikrai tai įvertinsime.
Niekas neplanuoja sistemos dėlioti taip, kad šeimos gydytojas šalia savo atliekamų funkcijų dar papildomai turės vakcinavimą užtikrinti.
Be abejo, kad sveikatos sistemoje krūviai turi būti subalansuoti.
– Prieš kurį laiką teko girdėti, kad SAM aiškinosi galimybes Lietuvoje pirmiau nei ES pasitvirtinti ir naudoti atskiras vakcinas – gal turite išvadas, ar būtų galimybė tai daryti ir ar būtų tokių vakcinų?
– Mes vertinome galimybes kalbant apie tas šešias vakcinas, kurios yra kuriamos, ar mes galime sudaryti atskiras sutartis.
Teisininkų išvada yra vienareikšmė – mūsų susitarimuose su EK yra aiškiai pasakyta, kad valstybės narės nekonkuruos vienos su kita dėl vakcinos įsigijimo.
Ir mes tikrai tam pritariame, mums visų pirma turėtų rūpėti bendras ES solidarumas.
– Kokius didžiausius iššūkius matote prasidėjus masinei vakcinacijai – ar sunkiau bus dalį žmonių įtikinti skiepytis, ar organizuoti patį skiepijimą?
– Nedėčiau to į priešpriešą. Daug yra iššūkių, su kuriais turėsime susidoroti ir viskas yra normalu – įgyvendiname pirmą tokio masto projektą Lietuvoje, tos patirties ne tik Lietuva, bet ir galbūt pasaulyje nelabai kas turi.
Visi kartu ir įgyvendiname, ir kartu mokomės, ir koreguojame savo klaidas.
Tame gal problemos nėra, tačiau didžiausias iššūkis mums visiems kartu susitarti – koks mūsų vakcinavimo prioritetas.
Mes nuo pradžių aiškiai komunikavome, kad mūsų, kaip ministerijos, pagrindinis tikslas yra užtikrinti kuo didesnę spartą, kad kuo greičiau kuo daugiau žmonių būtų vakcinuoti.
Tada visi kiti pasiūlymai, susiję su papildoma proceso kontrole, kas iš tūkstančių ar dešimties tūkstančių pagautų vieną praklydusį ne pagal tvarką...
Sutinku, kad tai galbūt yra svarbu, bet klausimas, kaip tai apsunkintų procesą, efektyvumą ir spartą.
Tad svarbu susitarimas mūsų visų, koks mūsų yra pagrindinis vakcinavimo tikslas.
Antigenų testų pirkimas – iš naujo
– Iš ankstesnių ministro kalbų galima suprasti, kad didelį vaidmenį atlaisvinant karantiną vaidins greitas testavimas – kokia padėtis su antigenų testų įsigijimų?
– Antigenų testų pirkimas vis dar nėra baigtas.
– Gal turite prognozių, kada jis gali baigtis? Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pirkimą turėjo pradėti iš naujo.
– Taip, antigenų testų pirkimas iš naujo buvo pradėtas prieš pat naujuosius metus.
– Kaip viskas atrodys, kai jau turėsime tuos testus? Bus atlaisvinamos tam tikros sritys ir jose vyks nuolatinis testavimas, kad būtų galima iškart atsekti kontaktus ir sukontroliuoti situaciją?
– Taip, principas yra toks, kokį sakote.
Vienas dalykas yra prevencinis testavimas. Tai reiškia, kad mes atlaisvinę vieną ar kitą sektorių, veiklos sritį, galėtume visus toje srityje veikiančius asmenis prevenciškai kartą per savaitę testuoti.
Ir jeigu nustatome teigiamą atvejį – jį iškart izoliuoti ir nustatyti jo kontaktus, neleisti tam židiniui išplisti.
Nes kaip puikiai žinote, tikrai yra nemažai besimptomių formų.
Yra ir vadinamasis židinių testavimas. Tai tuo atveju, jeigu yra nustatomas židinys, – labai greitas ir plačios apimties kontaktų testavimas įsitikinant, ar jie tikrai neužsikrėtė, ir izoliavimas.
Kad mes būtume pajėgūs kiekvieną kylantį židinį greitai sugaudyti ir neleisti plisti tam virusui į visuomenę, kad nereikėtų tų priemonių, kurias turime dabar. Tikslas pagrindinis toks.
– Žmonės yra pavargę nuo karantino, tai nemažai kam atsiliepia ir psichologiškai. Kaip jūs prognozuotumėte – kokia bus artimiausia vasara Lietuvos gyventojams, ar galėsime atsikvėpti?
– Norisi pajuokauti: senoliai sako, kad jeigu žiema buvo šalta, tai vasara bus šilta. Žiūrint pro langą į snygį panašu, kad jei dabar daug kritulių, tai vasarą bus sausa.
Nežinau, labai sunku pasakyti.
Žiūrint epidemiologiškai, viruso plitimas vasarą mažesnis, tai faktas, kad dėl to palengvėjimas bus.
Manau, kad link vasaros turėtume grįžti į labai normalų gyvenimą.
Be abejo, palengvėjimas vienareikšmiškai bus ir dėl to, kad mes iki vasaros šimtu procentu būsime vakcinavę visas pagrindines rizikos grupes.
Tai kelia optimistiškas nuotaikas. Na, ir minėtas testavimas – greitas kontaktų atsekimas, greitas izoliavimas, kas padeda suvaldyti virusą.
Manau, kad link vasaros turėtume grįžti į labai normalų gyvenimą.
Manau, kad ir gerokai anksčiau turėtume grįžti.
