Naująjį projektą pristatė fotomenininkas Saulius Paukštys, jau ne pirmą sezoną Neryje plukdantis nedidelį laivelį, kuriame vyksta koncertai, Vilniaus rotušės ceremonmeistreris, itin besidomintis sostinės istorija Saulius Pilinkus ir architektas Valdas Ozarinskas.
Ne laivyba, o gyvenimas prie upės
S.Paukštys įsitikinęs: šis pasiūlymas pakeis konceptą, kuris ne vienerius metus kurtas, kaip atgaivinti per Vilnių tekančią Neries upę. „Buvo daug visokių projektų, kaip atgaivinti laivybą Neryje, bet visi jie susidūrė su problemomis. Neris yra sekli upė, dideli laivai plaukioti negali, net ir maži laiveliai kartais užkabina dugną. Kad Neryje vyktų laivyba, reikalingos didelės investicijos – kanalo gilinimas, infrastruktūros sukūrimas, kiti darbai. Visam tam reikia ne vieno milijono investicijų. Mums ilgą laiką sukosi mintis, kaip upę galima būtų išnaudoti išvengiant didelių kapitalinių įdėjimų. Mes sumanėme, kad reiktų vystyti ne laivybos, o buvimo šalia upės idėją“, – apie naująjį projektą kalbėjo S.Paukštys.
Siūloma pakrantėje statyti gyvenamųjų plaustų koloniją. Šie plaustai padėtų išvengti ir to, kad šiltasis sezonas Lietuvoje itin trumpas. Jam pasibaigus plaustų nereikėtų niekur išplukdyti, jie paprasčiausiai būtų užkelti ant šalia pastatytų 3-3,5 metrų aukščio terasų ir funkcionuotų taip pat sėkmingai ir žiemą. Pastaruosius kelis dešimtmečius vanduo potvynių metu taip aukštai nepakildavo.
Kažkada gyvendavo sėlininkai
S.Pilinkus priminė, kad mintis apsigyventi upės pakrantėse ar ant vandens Vilniuje nėra nauja. „Šis sumanymas turi tam tikrą tradiciją ir yra labai vilnietiškas. Upę laivybinę buvo padarę dar mūsų protėviai, tikrai žinoma, kad nuo XIV a. pab. upe buvo gabenamos prekės. Dar XX a. pradžioje buvo gyvenamųjų plaustų Vilniuje, kadangi tai buvo viena pagrindinių arterijų, kuria iš Baltarusijos miškų buvo plukdoma mediena. Dažnai Vilniuje stovėdavo plaustai su palapinėmis, maisto ruošimo vietomis, nes dalį medienos palikdavo Vilniuje ir prekybinio sezono metu sėlininkai gyveno ant tų plaustų“, – pasakojo Vilniaus istorijos žinovas.
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Saulius Pilinkus |
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė teigė, kad šis siūlymas tikrai galėtų būti viena iš galimybių gaivinti gyvenimą Neries pakrantėse. „Yra įvairių galimų sprendimų, kaip upę gaivinti, kaip daugiau gyvenimo atvesti. Kai kurie sprendimai įgyvendinti, žmonės ir taip pradėjo prie tos upės ateiti dažniau ar dviračiais atvažiuoti. Poreikis infrastruktūrai prie vandens visą laiką didėja. Gyventojai, miesto svečiai mielai tuo naudotųsi. Kokia ta infrastruktūra turėtų būti, reikia svarstyti. Miesto administracija iniciatyvos čia negali prisiimti, mes galime tik padėti, kad vieni ar kiti projektai būtų įgyvendinti“, – kalbėjo R.Matonienė.
Jai pritarė ir savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė: „Smagu, kad atsiranda iniciatyvos. Džiaugiuosi, kad gyvybę kuriame prie upės ne statydami didelius pastatus, o plaustus, laivus“.
Priekaištų projektui neturėjo ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vadovas Vitas Karčiauskas: „Nematau jokių prieštaravimų galiojantiems paveldo apsaugos įstatymams. O idėja – puiki.“
Finansavimo klausimas – ateityje
Nematau jokių prieštaravimų galiojantiems paveldo apsaugos įstatymams, – sakė V.Karčiauskas.
Kas galėtų finansuoti tokį projektą, kol kas nesvarstoma. Esą galbūt galėtų kooperuotis Vilniaus savivaldybės, privatūs investuotojai ir t.t. Tačiau susidomėjimo, anot S.Pilinkaus, jau yra, nors kol kas visi laukia, kaip šiam projektas seksis, kokių vertinimų jis sulauks.
Vieta šalia Neries tarp Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų patraukli turėtų būti visų pirma dėl įspūdingo vaizdo, matomo iš šių pakrančių. Įsikūrus dešiniajame krante šioje vietoje bus galima nuolat žvalgytis į Gedimino kalną ir kitas įspūdingas Vilniaus senamiesčio vietas.
Vilniaus savivaldybės atstovai sulaukė klausimų ir apie Neries pakrančių tvarkymą, kadangi betoninės pakrantės nelygios, važiuojant dviračiu galima užkliūti ir rimtai susižaloti. V.Deveikienė neslėpė: tą daryti būtina, tačiau tai brangu.
„Turime ambicingų planų įrengti palei Nerį sveikatingumą trasą, skirta pėstiesiems, dviratininkams. Ji tęstųsi iš abiejų pusių nuo Valakampių iki Vingio parko. Iš viso būtų 24 km. Šiuo metu parengti projektiniai siūlymai, išnagrinėtos pakrantės, kur jau galima praeiti ir pravažiuoti, kur atkarpų trūksta. Bandome šį darbą suskirstyti etapais, toliau būtų rengiamas techninis projektas ir ieškoma lėšų, galbūt europinių dotacijų“, – sakė V.Deveikienė.