Itin išaugus iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai patenkančių migrantų skaičiui, liepą Seimas ėmėsi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimų: pataisomis sutrumpinamos migrantų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros, apribojama jų teisė į sprendimų apskundimą, laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pareiškė, kad šiomis pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, vis dėlto Gitanas Nausėda įstatymo pakeitimams pritarė.
Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad pakeitimai būtini, siekiant operatyviai bei veiksmingai nagrinėti didelius prašymų kiekius.
Pataisas įvertino žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ir Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko jau 3 027 migrantai. Šis skaičius yra 37 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Daugiausia migrantų į Lietuvą atvyksta iš Irako. Lietuvos valdžia tikina, kad tai – Baltarusijos režimo organizuojama operacija.
„Žmonės kaip keršto įrankis“
HRW direktoriaus pavaduotoja Europai ir Vidurio Azijai Rachel Denber sako, kad jei Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka ciniškai naudoja žmones kaip politinio keršto įrankį, tai neturėtų neigiamai atsiliepti žmonėms, bėgantiems iš kitų šalių.
„Būdas, kuriuo žmonės pasiekė Lietuvos sienas, neturėtų būti pasitelkiamas pateisinti jų teisių į prieglobsčio suteikimą ribojimą; jiems neturi būti taikomas savavališkas sulaikymas, su jais turi būti elgiamasi humaniškai“, – 15min teigė R.Denber.
Pasak HRW direktoriaus pavaduotojos, Lietuva turi teisę kontroliuoti savo sienas ir reguliuoti bet kokį jų kirtimą, tačiau šalis yra įsipareigojusi leisti prašyti prieglobsčio pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir ES Pagrindinių teisių chartiją.
„Niekas neturėtų būti nustumtas atgal į Baltarusiją. Nesu gerai susipažinusi su pataisomis, tačiau jei jos reiškia automatinį, masinį migrantų ir potencialių prieglobsčio prašytojų sulaikymą, tai gali būti laikoma savavališku sulaikymu, kurį draudžia tarptautinė teisė.
Be to, savavališkas prieglobsčio prašytojų sulaikymas prieštarauja ES prieglobsčio suteikimo teisei“, – rašoma R.Denber atsakyme.
Pasak HRW atstovės, ES ir šalių narių tvirta parama už demokratiją kovojantiems veikėjams Baltarusijoje prieštarauja pačios Bendrijos požiūriui į sienos apsaugą. Esą toks požiūris galėtų užkirsti kelią gauti apsaugą tiems patiems veikėjams, bėgantiems nuo persekiojimo Baltarusijoje.
Pasak jos, jei Lietuvos veiksmai gali būti laikomi prieglobsčio procedūros paspartinimu (angl. „accelerated procedures“), jie pažeidžia teisę į prieglobsčio prašymą, kuri yra įtvirtinta ES Pagrindinių teisių chartijoje.
„Tai prieštarautų 1951 metų Pabėgėlių konvencijos dvasiai, draudžiančiai bausti už nelegalų patekimą į šalį. Tai taip pat prieštarautų šalies įsipareigojimui apsaugoti pažeidžiamas grupes, įskaitant nelydimus migrantų vaikus, kurie, bandydami patekti į šalies teritoriją, patenka šalies jurisdikcijon“, – rašoma R.Denber atsakyme.
R.Denber teigimu, paspartinta prieglobsčio procedūra, fiksuojama ir kitose šalyse, turi būti labiau išimtis nei taisyklė: „O skundai, kurie nėra aiškiai piktnaudžiaujantys ar akivaizdžiai nepagrįsti, turi būti nagrinėjami remiantis įstatymais.“
Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra tikina, kad organizacija pastebėjimais dėl įstatymo pataisų pasidalijo su Lietuvos valdžia, išreiškė nerimą dėl sulaikymo priemonių ir svarbių procedūrinių saugiklių.
„Valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas laikantis tarptautinės teisės, tačiau turi ir gerbti žmogaus teises, įskaitant teisę į prieglobsčio prašymą. Efektyvus sienos kontroliavimas nėra nesuderinimas su atsaku į prieglobsčių prašytojų teises“, – rašoma JT Pabėgėlių agentūros atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atsakyme 15min.
A.Perednis: kilus grėsmei, žmogaus teisės padedamos šalin
Žurnalistas Aurimas Perednis sako, kad krizės metu nacionalinio saugumo interesai imtis griežtų priemonių paprastai nusveria žmogaus teisių argumentus.
„Kai šalims iškyla reali nacionalinio saugumo grėsmė, žmogaus teisės, konvencijos padedamos šalin. Taip elgiasi visos be išimties valstybės, net ir pačios demokratiškiausios“, – 15min sakė A.Perednis.
Jis pabrėžė, kad konvencijos ir tarptautiniai įsipareigojimai priimti karo pabėgėlius buvo kurti karų ir humanitarinių krizių kontekstuose, o šiuo atveju vykdoma Baltarusijos režimo hibridinė ataka, žmonės joje naudojami kaip ginklai ir kyla rizika destabilizacijai.
„Sudėtinga, jei jie žaidžia be taisyklių, o mes atsakome konvencijomis ir įsipareigojimais“, – kalbėjo žurnalistas.
