„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 11 07

Tarptautinis tyrimas: kodėl Lietuva tapo nusikaltėlių eksporto lydere?

15min ir „The Black Sea“ atkreipė dėmesį, jog Europos Sąjungos įkalinimo įstaigose kali neįtikėtinai daug lietuvių. Pagal kalėjimuose sėdinčių tautiečių dalį emigrantų bendruomenėje, Lietuva yra absoliuti ES lyderė. Su šiuo fenomenu siūlome susipažinti iš pirmų lūpų – per tautiečių, užsienyje teistų už įvairius nusikaltimus, istorijas.
Kalinių konvojavimas
Asociatyvi iliustracija / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Keli nemenką nusikaltimų ir įkalinimo bausmių užsienyje stažą turintys tautiečiai sutiko papasakoti, kas juos pavertė kalėjimo gultų turistais, kaip vyksta nusikaltėlių migracija, kaip pasirenkamos šalys nusikalstamai veiklai ir daug daugiau.

Kiekvienas jų turi savo istoriją: kai kurie emigruoja dėl palankesnių sąlygų nusikalsti ar švelnesnių bausmių, o kiti tampa prekybos žmonėmis ar įvairių priklausomybių aukomis. Tad ne visi nusikaltėliai iš Lietuvos yra galvažudžiai. Kartais nusikaltėlis kartu yra ir auka.

Pusė gyvenimo – belangėje

Algirdui (vardas pašnekovo prašymu pakeistas) yra šešiasdešimt. Dabar jis gyvena Vokietijoje. Anot jo, nusikalstamo pasaulio skonio pirmąkart teko paragauti būnant vos šešerių. Iš pradžių, Algirdui nusikalsti buvo savotiškai romantiška, o vėliau tai tapo gyvenimo būdu, kuris pasirodė paprastesnis nei gyventi laikantis įstatymų.

Daugiau nei pusę savo gyvenimo Algirdas praleido už kalėjimų grotų Rusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Tačiau 2008-aisiais jis nusprendė palikti rytų Europą ir iškeliavo į Angliją.

Atvykęs į Jungtinę Karalystę, jis nesitepė rankų jokiomis vagystėmis ar plėšimais, o ieškojo darbo. Į nusikaltimų liūną jis nepuolė net tada, kai užsitęsus darbo paieškoms lovą jam atstojo šaligatvio grindinys.

Atrodė, kad Algirdas už savo kantrybę bus pelnytai apdovanotas, kai sulaukė pasiūlymo darbuotis viešbutyje. Ir buvo, tačiau neilgam.

Iš viešbučio vyras išėjo dėl pašlijusios sveikatos, tačiau nei išeitinės išmokos, nei paskutinės algos darbovietė lietuviui nesumokėjo. Netekęs pragyvenimo šaltinio vyras suprato, kad esant jo amžiaus bei turint tokią spalvingą praeitį rasti darbą bene neįmanoma.

Nusivylęs legaliu darbu vyras sąmoningai nutarė gyventi iš Jungtinės Karalystės vyriausybės jam skirtų pašalpų. Nors vogti Anglijoje nustojo, užkietėjęs nusikaltėlis vis sugrįždavo už grotų. Dėl, kaip pats vadina, „buitinių nusikaltimų“ per trumpą laiką Algirdas buvo pripažintas kaltu net keturis kartus.

„Paskutinio karto nė neprisimenu, – sako jis. – Girtas atsidūriau policijos komisariate su peiliu rankose.“

Kai tik Algirdas nusikalsdavo Jungtinėje Karalystėje, jo neapleisdavo ir lietuviškų nusikaltimų šleifas. Bendroje duomenų bazėje pareigūnai mato net menkiausias ankstesnių plėšimų detales. „Nors jau būdavo praėję daugybė metų, kai nė karto nevogiau“, – lyg pasiteisindamas pridūrė lietuvis.

Algirdas sako, jog nesigaili dėl tokios savo praeities, o nuo tada, kai paliko kalėjimo kamerą JK, gyvena padorų gyvenimą laisvėje. Už tai buvęs kalinys turi būti dėkingas lietuviui policijos pareigūnui, padėjusiam susirasti darbą ir stogą virš galvos. Pasak lietuvio, taip sekasi ne visiems.

„Žmones vogti kartais priverčia pats gyvenimas“, – sako Algirdas.

Lietuva stebina nusikaltėlių skaičiumi

„Eurocrimes“ duomenimis, iš visų Europos Sąjungos šalių lietuviai užima daugiausiai vietos ES kalėjimuose, lyginant migrantų skaičių šalyje ir jų bendruomenės dalį, esančią už grotų.

Kalbant konkrečiai, iš daugmaž 330 tūkst. lietuvių migrantų ES apie 2 tūkst. jų gyvena įkalinimo įstaigose arba 0,59%. Tai beveik dvigubai daugiau nei turi Rumunija ar Latvija – šalys, pagal šį rodiklį esančios po Lietuvos.

Žinoma, tai nėra didžiulis skaičius, tačiau jis liudija apie organizuotą lietuvių migrantų nusikalstamumą Europos Sąjungoje. Dažniausiai jie buriasi į vagių gaujas, kurių taikiniu tampa įvairiausios europietiškos prekės, paklausios Lietuvoje. Todėl lietuviai jas realizuoja gimtinėje.

Tam tikslui ypač patrauklios yra šiaurės ir vakarų Europos šalys – ypač Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai ir Airija. Tačiau tai nereiškia, kad nusikaltėliai iš Lietuvos nesiautėja kituose senojo žemyno kampeliuose.

15min ir „The Black Sea“ apklausė už įkalinimo įstaigų grotų esančius nuteistuosius, kurių dosjė mirgėte mirga nuo įvairiausio rimtumo nusikaltimų Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tai leido pažvelgti į gyvenimo būdą, nuvedusį lietuvius už Europos Sąjungos įstatymų ribų.

Lietuviai – nusikaltėliai ar aukos?

Algirdas yra sutikęs daugiau nei 100 lietuvių vien Jungtinės Karalystės kalėjimuose. Anot jo, pagrindinė priežastis jiems nusikalsti – pinigai. Patyręs nusikaltėlis leidžia sau tai užtikrintai teigti, kadangi dauguma jo draugų šioje šalyje taip pat buvo nusikalstamo pasaulio atstovai. Jie plėšė parduotuves ir vogė automobilius.

„Jie vogdavo prabangius automobilius ir veždavo juos atgal į Lietuvą. Kai šitas kanalas užsidarė, lietuviai pradėjo mašinas ardyti ir pardavinėti dalimis, – sakė Algirdas. – Lietuviai kūrybingi – visada ras išeitį.“

Pasak jo, per dieną ilgapirštis gali pavogti prekių už maždaug 1500 svaro sterlingų. Paprastai tai būna telefonai, kompiuteriai, įvairūs prietaisai ar darbo įrankiai, kuriuos arba parduoda vietiniams tarpininkams, arba siunčia „namo“ – į Lietuvą. Dažnai tam pasitarnauja mikroautobusai, kursuojantys tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės miestų.

„Kas perka visada žino, kad jos (prekės – aut. past.) vogtos, bet niekas dėl to nesuka galvos“, – sako Algirdas.

Į gaujas įtraukia ir per šantažą

Kitas 15min pašnekovas – Egidijus, kalėjęs Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, o šiuo metu savo dienas leidžiantis už Vilniaus pataisos namų grotų. Nuo tada, kai jam suėjo šešiolika, Egidijus užsiėmė vagystėmis.

Į Jungtinę Karalystę jis atvyko prieš dešimtmetį būdamas 28-erių. „Vogdavau iš parduotuvių, iš namų, – sako kalinys. – Tingėjau dirbt, nors ir buvo visos galimybės. Ten buvo draugai. Panašūs kaip ir aš – „kolegos“, su jais vogt ir pradėjom.“

Egidijus sako, kad dalis lietuvių veikia gaujomis, į kurias patenka ne vien savo noru, o dėl šantažo arba reketo.

„Verbuoja jaunus, aišku. Ar tiesiog šantažuodami paima. Yra visaip. Pradžioj prižada pinigus ar panašiai, o paskui viską išrutulioja, kad jisai gaunasi skolingas ir turi dirbti jiems. Gaunasi, kontrolė tokia, – sako Egidijus. – Po to būna priverstas daryt vienokius ar kitokius nusikaltimus, kol į kalėjimą nepakliūna. Pažįstamas vienas buvo taip papuolęs panašiai. Papuolė į kalėjimą ir po to pasiprašė, kad grąžintų į kalėjimą Lietuvoje, nes vietos ten nerado, papuolė į tą ratą tokį, ten tiesiog išnaudojo. Į tą ratą nesunku patekt.“

Du viename: ir nusikaltėlis, ir auka

Šį tarptautinį nusikalstamą tinklą nagrinėja sociologas bei Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Diversity Group“ direktorius dr. Karolis Žibas.

Anot K.Žibo, rinkdamiesi būsimus parankinius, gaujų vadeivos taikosi į pažeidžiamas grupes, neretai – iš Lietuvos provincijos. Todėl jie lankosi mažuose miesteliuose, kuriuose yra didžiulė socialinė atskirtis, skurdas ir nedarbas. Tiesa, verbuotojai neaplenkia ir vaikų namų.

Viskas prasideda, atrodytų, nuo nekalto išbandymo. Pavyzdžiui, į jaunėlį nusitaikęs nusikaltėlis pasiūlo jam išgerti ar patraukti suktinės dūmą, o tada paprašo pavogti šokoladuką iš vietinės parduotuvės. Tam, kad verbuotojas ir jo auka taptų artimi, o po to vaikai išsiunčiami į Norvegiją ar Jungtinę Karalystę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Karolis Žibas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Karolis Žibas

„Tokiu atveju auka nė nesijaučia auka, nes galvoja, kad viską daro savo valia“, – sako K.Žibas.

Iš visų Baltijos šalių Lietuva turi daugiau migrantų nei Latvija ar Estija. Skurdo lygis – aukštesnis nei Lenkijoje: net 600 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau arba ant skurdo ribos.

„Žmonės iš Lietuvos siunčiami į kitas ES valstybes ne priverstiniam darbui ar seksualiniam išnaudojimui, o nusikalstamų veikų atlikimui. Dalis kalinčių lietuvių yra ne nusikaltėliai, o prekybos žmonėmis aukos“, – sako K.Žibas.

Algirdo teigimu, tokios gaujos veikia ne iš Jungtinės Karalystės, o iš Lietuvos.

„Proto centras lieka Lietuvoje, tik surenka žmones, apie 50. Svarbu, jie vienas kito net nepažįsta. Ir siunčia į Angliją. Duoda tik pinigų pragyvenimui ir griežtus nurodymus, kokius nusikaltimus jis turi daryt“, – sako Algirdas.

Nusikaltimų „turizmas“: prisidirbi šalyje x, keliauji į šalį y

Keturiasdešimtmetis Vytautas buvo deportuotas iš Italijos į Lietuvą. Vilniaus pataisos namuose jam dar liko kalėti treji iš septynerių metų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau prieš atsidurdamas už grotų klaipėdietis nesiruošė sutikti su teismo sprendimu ir nutarė sprukti. Prieglobstį jis rado savo draugo namuose Miunsteryje, Vokietijoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Interviu akimirkos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Interviu akimirkos

„Didžiąją laiko dalį gyvenau Vokietijoje. Ten buvo gerai, bet ką gali veikt, kai turi slėptis“, – sako Vytautas.

Dėl to jis nusprendė klajoti po Europą, ieškodamas, kur galėtų nusikalsti į save neatkreipdamas teisėsaugos dėmesio.

„Italijoje pabuvau tik kelias dienas ir įkišo mane į kalėjimą. Ten tokia šalis… Nu, nežinau. Aš buvau su draugu ir jis susiginčijo su marokiečiais ir tunisiečiais. Aš net itališkai nemoku. Tik jis mokėjo. Tada jie iškvietė policiją ir pasakė, kad mes jiems grasinom… Nesąmonė! Visiška“, – sakė Vytautas, kurį iš Italijos deportavo Lietuvos teisėsaugos prašymu.

Klaipėdietis įsitikinęs, jog pardavinėti narkotikus paprasčiau kitose Europos šalyse nei Lietuvoje dėl švelnesnių bausmių – nepaisant to, jog, iš tikrųjų, bausmės griežtumas priklauso nuo įvairių aplinkybių, kurių migrantai nesvarsto.

„Pas mus už narkotikų platinimą gauni nuo aštuonerių iki dešimties metų. Čia nežmoniškai daug. Ten (Vokietijoje, – aut. past.) už narkotikų platinimą pirmąkart duos tau baudos, kokius 300 eurų, antrą kartą lygtinai, nu, trečią duos porą metų, kad jau žinotum. O čia pagauna vienąkart ir sėdi. Tai aišku, kad visi lekia tenais, kad greitai užsidirbtų pinigų, o vienąkart, antrąkart tave pagavo, supranti, kad svils tuoj uodega ir viso gero. Važiuoji į kitą vietą.“

Vytautas atskleidė, kad yra ir kitų priežasčių, dėl kurių lietuviai traukia nusikalsti svetur. Pasak jo, nusikaltėliams gyventi daug lengviau užsienyje, kadangi teisėsaugininkams prireikia laiko, kol atkreipia dėmesį į naujai atvykusius vagis, plėšikus ar narkotikų platintojus.

„Čia (Lietuvoje, – aut. past.) tave pažįsta policijos pareigūnai – kriminalistai gal jau seka, klauso tavo telefonų, o ten žmonės tavęs išvis nežino. Ten išvis ką nori gali daryt. Tuo (lietuviai, – aut. past.) ir naudojasi. Ten labiau kreipia dėmesį į rusus, į lenkus. Nelabai dar žino, kas tie lietuviai“, – sako Vytautas.

Benamių, girtuoklių ir narkomanų Paryžius

Vilnietis Igoris buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme dėl įvairių su gaujomis susijusių nusikaltimų. Šiuo metu jis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, tačiau kai jį sučiupo Europolo pareigūnai, Igoris nuo teisėsaugos slėpėsi Paryžiuje, nusikaltėlių irštva tituluojamame Sen-Deni rajone.

Gyvendamas šešėlyje Igoris turėjo progą pamatyti, kuo gyvena nusikalstamas Prancūzijos sostinės pasaulis ir koks vaidmuo tenka lietuviams. Pasak jo, dalis migrantų iš Lietuvos Paryžiuje tampa benamiais, alkoholikas ar narkomanais.

Pas mane daugumoj pažįstami buvo arabai, rusai, gruzinai, ukrainiečiai – ten gi internacionalas, labai daug žmonių. Nu, ten visko yra Paryžiuj. Pats centras, Boulevard Barbès, va ten viską veža vogta, karoče, cigaretes kontrabandines rusiškas, baltarusiškas. Ten – praeina 70 tūkst. žmonių per dieną ir kas trečias perka nelegalių cigarečių pakelį. Ne kaip parduotuvėje – po 5 (eurus, – aut. past.), bet po 2,5. Va ten, jo, ten kriminalas. Viršuj – Chateau Rouge, ten prostitutės. Centre, prie La Republique, irgi visokios asociacijos narkomanam duoda metadono. Gare du Nord gali nusipirkt viską, vat, stotis, stovi busai ir duoda metadoną, subuteksą”, – prisiminė Igoris.

Luko Balandžio/15min nuotr./Interviu akimirkos
Luko Balandžio/15min nuotr./Interviu akimirkos

Vilnietis aiškino, kad Prancūzijoje, o ypač – Paryžiuje, yra daugybė galimybių įsidarbinti. Tačiau daug žmonių patys pasirenka jomis nepasinaudoti.

„Kam jam dirbti? Jis (lietuvis migrantas, – aut. past.) gali nueiti į kokią socialinę rūpybą, ten yra lenkų, ukrainiečių asociacijos, karoče. Jeigu tu sergi hepatitu, tave Prancūzija nemokamai gydo. Ir jie grynai gyvena iš to. Jiems pakanka 400 eurų į mėnesį. 200 eurų gali pasiimt talonais, už kuriuos gali nusipirkt viską iš maisto, tik ne cigarečių ir alkoholio. Ir duoda kur gyvent. Gyvena ir nieko nereikia – grynai valkatauja. Yra, kurie gyvena ten, kur kašę žaidžia, nu, tokios aikštelės, po apačia – šiluminiai tinklai, asfaltas šildomas, tai palapinėse ir gyvena“, – sakė Igoris.

Nepaisant to, jog Igoris buvo siejamas su gerai sostinės teisėsaugininkams žinomu nusikalstamu susivienijimu, taip gyvenančių tautiečių jis nelaiko prastesniais už save. Atvirkščiai, nuteistasis juos supranta. Anot Igorio, dauguma jų neplanavo valkatauti.

„Jisai važiavo uždirbt, bet kažkur viduje buvo mėgėjas pagert – pradeda ir negali sustot paprasčiausiai. Paskui suranda tokį kontingentą, irgi pijokų. Jie sako, va, ten ir ten galima pamiegot, galima išsimaudyt, galima tą paimt, alkanas niekada neliksi“, – sakė Igoris.

Važiuodami nusikalsti skaičiuoja, kiek sėdės

Nepaisant to, ar Algirdas leistų dienas už grotų Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, ar Rusijoje – kalėjimas lietuviui daug metų buvo lyg namai. Tačiau jam pasirodė, kad bent jau Jungtinėje Karalystėje kalėjimas yra labiau svečių namai nei įkalinimo įstaiga:

„Kai patekau ten, negalėjau suprast, kur esu – viską turėjau, tik buvau užrakintas kameroj. Rusijoj aš praleidau 90 dienų vienutėj: jokio muilo, rankšluosčių, net paklodžių nedavė, o grindys ten – plikas betonas. Maisto duodavo kas antrą dieną“.

Po pusantrų metų besitęsusių vagysčių policijai pagaliau įkliuvo ir Egidijus. Jis išbandė Jungtinės Karalystės kalėjimus ir taip pat liko nustebęs.

„Greitai paleido mane. Ten (Jungtinėje Karalystėje, – aut. past.) smarkiai nebaudžia. Greit paleidžia, nepajunti tos bausmės ir vėl pradedi. Pas juos sistema tokia, kad jeigu esi nubaustas iki šešerių metų, pusę atsėdi ir jau laisvas esi. O jaunimas ir žiūri į tai, kokios bausmės bus. Mes važiuojam daryt nusikaltimų, tai pasidomim, kokios bausmės bus. Žinom, kad pirmąkart paleidžia, nieko nebūna“, – sako Egidijus.

Luko Balandžio/15min nuotr./Interviu akimirkos
Luko Balandžio/15min nuotr./Interviu akimirkos

Tačiau Egidijaus istorija aiškiai parodo, kad migrantų lūkesčiai neretai nesutampa su realybe. Vagišiaus likimas susiklostė ne taip, kaip jis tikėjosi, prieš pasukdamas nusikaltėlio keliu užsienyje.

„Bet kai mano pusė (laisvės atėmimo bausmės, – aut. past.) baigėsi, manęs neišleido į laisvę, o deportavo ir – tiesiai į kalėjimą“, – sakė Egidijus, kalintis Vilniaus pataisos namuose už vagystes Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimas parengtas 15min bendradarbiaujant su tiriamosios žurnalistikos portalu „The Black Sea“. Prie projekto įgyvendinimo taip pat prisidėjo Kalėjimų departamentas ir Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos centras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs