Aiškinantis taršos šaltinį Kuršių mariose, AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijoje jau ištirti 8 mėginiai, kurie buvo paimti iš skirtingų vietų paviršinių nuotekų tinkluose. Kaip pranešė bendrovė, teršaluose nerasta naftos produktų, viršijančių leistinų normų, nurodytų paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente. Taip pat atlikus skendinčių medžiagų koncentraciją, kuri rodo, ar lietaus vandenyje yra nuosėdos, nustatyta, kad jos taip pat neviršija leistinų normų. Kol kas dar laukiama tyrimų rezultatų, kurie turėtų atsakyti ar teršaluose rasta sunkiųjų metalų ir organinės taršos.
Gavus pirminius tyrimų rezultatus daroma išvada, kad į paviršinių nuotekų tinklus galėjo patekti smėlio, žvyro, molio priemaišos. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ tinklų tarnybos darbuotojai toliau tęsia darbus ieškant galimo taršos šaltinio. Papildomai tikrinami įmonių lietaus nuotekų tinklų vamzdynai, kurie susijungia su centralizuotu paviršinių nuotekų tinklu.
Gavus pirminius tyrimų rezultatus daroma išvada, kad į paviršinių nuotekų tinklus galėjo patekti smėlio, žvyro, molio priemaišos.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad lietaus nuotekos yra valomos valymo įrenginiuose Varnėnų g. ir Nemuno g. Juose įrengta naftos produktų gaudyklė ir dumblo nusodintuvas. Į Kuršių marias lietaus nuotekos išteka tik jį išvalius nuotekų valymo įrenginiuose. Šiuo metu yra vykdomi valymo įrenginių statybos baigiamieji darbai. Į Nemuno g. ir Varnėnų g. įrengtus valymo įrenginius lietaus vanduo atiteka net iš 391 hektarų ploto nuo miesto centrinės dalies, t.y. Šilutės pl., Taikos pr., Kauno g., Dubysos g., Agluonos g., ir kitų gatvių.
Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas pranešė tiriantis įvairias taršos versijas – nuo laivo „Banga“ iki statybviečių ir bei „Grigeo Klaipėda“ dalyvavimo
Gauti laboratorinių tyrimų rezultatai
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat informavo, kad gauti pirminiai Aplinkos apsaugos agentūros atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai tiriant taršą Kuršių mariose.
Šie mėginiai buvo imti Kuršių mariose ties AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų išleistuvu Nr. 4L, paskutiniame šulinyje prieš šį paviršinių nuotekų išleistuvą ir paviršinių nuotekų šulinyje ties Dubysos g., Klaipėdoje.
Iš tirtų mėginių nustatyta, kad į aplinką išleidžiamose paviršinėse nuotekose yra aukšta bendrojo azoto, bendrojo fosforo ir suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracija. Ji kelis kartus viršijo didžiausią leistiną ribinę vertę nuotekų išleidimui į aplinką.
Primename, kad, esant įtarimų, dar vakar pradėtas neplaninis AB „Klaipėdos vanduo“ patikrinimas.
„Tais atvejais, kai nustatomi Taršos leidime nurodytų teršalų viršijimai, įmonės, turinčios leidimus, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, deklaruoja mokesčius didesniu tarifu“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Jurgis Kazlauskas.
Galutiniai visų tirtų parametrų tyrimų rezultatai iš Aplinkos apsaugos agentūros bus gauti iki vasario 11 dienos.
Taršą aiškinasi aplinkosaugininkai
Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie Kuršių mariose ties Smiltynės perkėla pastebėtą taršą gavo pranešimą antradienį apie 16 val.
Į įvykio vietą iš karto nuvyko aplinkosaugininkai. Buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, paimti vandens mėginiai taršai nustatyti.
Šiuo metu aplinkosaugininkai kartu su Klaipėdos vandenų specialistais vykdo tyrimą. Tikrinami lietaus tinklų paviršinių nuotekų šuliniai ir ieškomas galimas taršos šaltinis.
Dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, bus aiškinamasi ir skaičiuojama gamtai padaryta žala.
