Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 02 21

Taupyti – neteisėta

Lietuvos mokykloms įstatymai neleidžia verstis ūkiškai. Šia paradoksalia padėtimi jau senokai besipiktinantys pedagogai iki šiol jaučiasi taip, tarsi daužytų kakta mūro sieną.
E.Grigaliūnas įsitikinęs: savivaldybė galėtų labai padėti mokykloms, jei to išties norėtų.
E.Grigaliūnas įsitikinęs: savivaldybė galėtų labai padėti mokykloms, jei to išties norėtų. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nuomodamos sporto sales ir kitas savo patalpas, mokyklos galėtų per ilgesnį laiką susitaupyti savo reikmėms. Tačiau net ir sunkmečiu tai, pasirodo, yra neįmanoma. Mat gautus pinigus jos privalo išleisti tais pačiais metais – to reikalauja Biudžeto įstatymas. Todėl ir nepavyksta sukaupti didesnės sumos, kurią būtų galima skirti brangesniems darbams ar pirkiniams.

Sostinės Žirmūnų gimnazija per metus, nuomodama dvi sporto sales, uždirba apie 40 tūkst. Lt. Šie pinigai mokyklai labai reikalingi: už juos galima įsigyti popieriaus, spausdintuvų rašalo, sumokėti už elektrą, vandenį ar telekomunikacijų paslaugas, jeigu tam pritrūksta iš biudžeto skiriamų lėšų.

„Bet mums būtų naudingiau bent dalį tų lėšų kaupti ir po kelerių metų skirti rimtesniems remonto darbams ar pirkiniams. O dabar mes juos išleidžiame vaizdinėms priemonėms ar grožinei literatūrai. To irgi reikia, bet suremontuoti tualetą neretai yra svarbiau, negu įsigyti pagal naujausią mados klyksmą išleistą žemėlapį“, – kalbėjo direktorius Edmundas Grigaliūnas.

Išeičių nesiūlo

Tačiau Vilniaus savivaldybė negali pedagogams pasiūlyti jokios išeities. Pagal Biudžeto įstatymą visus kalendoriniais metais surinktus pinigus biudžetinės įstaigos turi tais pačiais metais ir išleisti. Jeigu to nepavyksta padaryti, lėšos grįžta į šalies biudžetą. Mokyklų vadovams lieka tartis su darbų rangovais, kad dalį pinigų jiems galėtų sumokėti po metų. Arba prašyti, kad sukaupta, bet neišleista pinigų suma grįžtų į miesto biudžetą, bet kitąmet mokyklai būtų kompensuota iš administracijos direktoriaus rezervo.

„Kitų būdų sutaupyti per kelerius metus gaunamų nuompinigių pagal įstatymą negalime pasiūlyti“, – skėsčiojo rankomis savivaldybės administracijos vadovas Vytautas Milėnas.

Mokyklų vadovai – kitos nuomonės. Anot E.Grigaliūno, tereikia savivaldybei kreiptis į Vyriausybę, pasiūlyti variantą ir išeitis atsirastų. O su rangovais ir dabar stengiamasi susitarti, kad už darbus būtų atsiskaitoma dalimis, bet jeigu darbų kaina siekia ne vieną ar du tūkstančius litų, o kelias dešimtis, statybininkai atidėti mokėjimo paprastai nesutinka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?