Matyt, apie lietuvaičių šviesius plaukus bei žydras akis. Emocingųjų užsieniečių gausa Tauragėje jau mažai ką stebina. Įdomiau tai, kuo mūsų miestas sugeba nustebinti juos. Pasak vieno „Tauro“ legionierių, lietuviško maisto ragauti net neverta, o išmokti lietuvių kalbą prireiktų nemažai laiko. Užtat čia gyvena dėmesio ištroškusios ir net sumokėti už kartu praleistą valandą pasiruošusios merginos.
Daug kas tiesiog keista
Su Fabijumi pasivadinusiu bei pusmetį Tauragėje gyvenančiu futbolininku susitikome vienoje miesto kavinių. Vaikinas buvo pasiruošęs atskleisti keletą intriguojančių istorijų, todėl nenorėjo būti minimas tikruoju vardu.
– Kai žiemą čia atvykau, gatvėse buvo tuščia tuščia. Tada Tauragę praminiau mirusiu miestu. Prie tos ramybės ilgainiui pripratau. Tačiau vis dar keista, kad 8 valandą vakaro visi skuba į namus, o ne iš jų, kaip būdinga pietų šalyse. Ir parduotuvės užsidaro labai anksti, – pirmąjį įspūdį apie miestą nusakė Fabijus.
Pastarajam užsiminus apie parduotuvių darbo laiką pokalbis pasisuko apie maistą. Vaikinas prisipažino dažnai pietus pasigaminantis namuose.
– O ką galvojate apie lietuvišką virtuvę? Ar jau spėjote paragauti cepelinų?
– Kad jie nevalgomi. Su bičiuliais negalėjome prisiversti nuryti kąsnio, – gūžtelėjo pečiais vaikinas ir ėmė mąstyti apie dar keistesnius lietuvaičių įpročius. – Ir jūsų kalba labai įdomi. Pavyzdžiui, žodis „įvartis“. Viso pasaulio sirgaliai šaukia „golas“, o lietuvaičiai – „įvartis“. Kitaip nei visi.
Paklaustas, ar jau pramoko kalbėti lietuviškai, vaikinas energingai papurtė galvą ir prisipažino žinąs tik pagrindines futbolininkų frazes: „nugara“, „vienas“, „ateik čia“.
– Neskanus maistas, nuobodus miestas, sunki kalba. O kas gero?
– Puikiai sutvarkytos gatvės. Graži gamta. Tiesa, maudytis upėje nedrįstu. Vanduo atrodo murzinas. Nenoriu odos ligos pasigauti. Lankausi baseine, – tik pagyręs ir vėl neigiamą nuomonę išsakė Fabijus.
Vaikinas teigia pastebėjęs ir turtinę nelygybę. Anot jo, gatvėmis važinėja arba prabangios, arba varganos mašinos. Kartą Bažnyčių gatvėje matė už nuosavą namą vertingesnį automobilį.
„Pabuvo naktį, sumokėjo, išvažiavo...“
– Mašinos, maistas – ne taip įdomu kaip kalbos apie merginas. Kokios jos, tos lietuvaitės?
– Pašėlusios ir nevengiančios rodyti iniciatyvos, – apibūdino su tauragiške draugaujantis Fabijus.
Tik atvykęs į Tauragę vaikinas prisipažino sulaukęs nemažai dėmesio. Neilgai trukus „Facebook“ socialiniame tinkle vienas po kito ėmė plaukti merginų kvietimai draugauti. Užtekdavo parašyti „labas“, ir jos imdavo nesustodamos taukšti. „Žinai, kokie buvo pirmieji mano agento žodžiai, kai sutikau vykti į Lietuvą? Jis patarė pasisaugoti lietuvaičių merginų“, – nusijuokė Fabijus.
Ar tauragiškės iš tikro tokios įkyrios? Pasirodo, jog ne tiek įkyrios, kiek ištroškusios dėmesio. „Visokių merginų yra. Vienos tiesiog naivios, kitos nori būti pastebėtos, o tai, anot jų, lengviausia pasiekti susidėjus su sportininku. Kiekvieną juk traukia egzotika“, – paaiškino Fabijus.
Paklaustas, ką reikia daryti norint „pakabinti“ tauragiškę, Fabijus pabrėžė du dalykus: būti maloniam ir kalbėti ispaniškai.
– Traukia taip, kad net verta už tai mokėti? Girdėjau istoriją, jog praleidusi naktį su vienu futbolininku italu brandaus amžiaus moteris už tai paklojo nemenką sumelę.
– O taip, buvo toks įvykis. Vieną komandos draugą nusižiūrėjo Klaipėdoje gyvenanti 45-erių metų moteris. Atvyko į viešbutį, pabuvo, sumokėjo, ar 50, ar 100 litų ir išvažiavo. Netgi kvietėsi jį pas save savaitgaliui. Tiesiog pabūti už kelis šimtus litų. Ragino keisti profesiją, žadėjo surasti jam kitą darbą. Mačiau jos rašytą žinutę.
– Ar italas nesusidomėjo?
– Visiems pasirodė keista, tad niekas nesutiko iki Klaipėdos jo nuvežti.
– Ar sudaryti trokštamų vaikinų įvaizdį padeda ir tai, kad jie žaidžia futbolą?
– Nelabai. Juk „Tauras“ nuolat pralaimi. Pažįstami patarė garsiai nesakyti, kad žaidžiu Tauragės komandoje, nes tai tik minusas.
– Kai toks didžiulis merginų dėmesys, viešbutyje tikriausiai netrūksta ir pašėlusių vakarėlių. Iš vietoje įsikūrusių įmonių darbuotojų girdėjau, jog pro langus dažnai skraido makaronai, kambariuose netyla juokas, o po langais tarsi laukinės katės nuolat trinasi ir išeiti laukan kviečia merginos.
– Kad nelabai mes tuos vakarėlius rengėme. Gal kartą, kai viešbutyje gyvenome devyniese, ir buvome susibėgę, tačiau ramiai pasėdėjome, ir tiek.
„Kabina“ ispanų kalba
Pačios rodančios iniciatyvą merginos – vis labiau populiarėjantis reiškinys. Jos kalbina, siūlo pasimatyti. Tačiau kas vyksta susitikus akis į akį? Juk retas užsienietis futbolininkas kalba angliškai. Tai patvirtindamas, Fabijas prisipažino ne kartą vertėjavęs bendraklubiams iš Argentinos ar Italijos.
„Populiariausi Tauragėje buvo argentiniečiai Santjago bei Diego. Kadangi pirmieji pokalbiai su merginomis vykdavo internetinėje erdvėje, Diego vardu su jomis angliškai bendrauti tekdavo man. Susitikusios su pačiu Diego kavinėje kalbintos merginos sutrikdavo, nes jis sunkiai dėliodavo žodžius“, – šyptelėjo pašnekovas.
Paklaustas, ką reikia daryti norint „pakabinti“ tauragiškę, Fabijus pabrėžė du dalykus: būti maloniam ir kalbėti ispaniškai.
„Kai tik Santjago ar Diego prakalbdavo savo kalba, merginoms protas susisukdavo. Tauragiškėms patinka ispanų kalba, nes atpažįsta keletą žodžių iš muilo operų“, – paaiškino Fabijus.
– O ar nekildavo pavydo scenų, juk vienu metu dėmesį rodydavo ne viena mergina?
– Žinoma, kad kildavo. Pamenu, pas vieną komandos draugą buvo atvykusi jo italė mergina. Kol šis žaidė aikštėje, mes su ja ir Diego sėdėjome tribūnose ir stebėjome varžybas. Staiga Diego sulaukė iš kažkokios panelės žinutės: „Who is that bitch?“ („Kas ta kalė?“), – dar vieną keistą nutikimą prisiminė Fabijus.
Anot jo, pasitaikydavo ir tokių, kurios, iš pradžių pabuvusios su vienu, persimesdavo prie kito. „Viena, Tauragėje turinti namą, bet šiuo metu Vilniuje daug laiko praleidžianti mergina turi pomėgį „kabinti“ visus legionierius iš eilės. Iš pradžių ji draugavo su „Tauro“ maliečiu Keita, vėliau su Diego, dabar susitikinėja su dviem Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkais“, – stebėjosi Fabijus.
Vyrai pyksta, nes pavydi
– Išvada viena, tauragiškėms išties patinka užsieniečiai sportininkai. Tačiau ką apie tai mano Tauragės vaikinai? Ar jie nesijaučia nustumti į šalį?
– Tauragiškiai labai pikti. Juos nervina vien tai, kad esi svetimšalis. Žinoma, Tauragėje susipažinau su ne vienu šauniu vyruku, tačiau dauguma nusiteikę agresyviai. Ne kartą pats buvau pavadintas čigonu. Kaip reaguoju? Niekaip. Juk nesu toks, tai kodėl turėčiau pykti? Jų lūpomis kalba pavydas, ir tiek. Kaip bebūtų, Lietuvoje jaučiuosi saugus. O štai juodaodžiai futbolininkai turi problemų. Neužkabinę pro juos lietuviai praeina sunkiai. Deja, bet rasizmas jūsų šalyje gajus.
Paklaustas, ar tai pabrėžtų į Tauragę norinčiam atvykti pažįstamam, vaikinas papurtė galvą: „Jokiu būdu. Gyvenimas čia neblogas. Siūlyčiau atvykti ir tuo įsitikinti“.
Europos migracijos tinklo duomenimis, Tauragės apskrityje 2013 metų pradžioje gyveno 260 užsieniečių.
