Svajoja apie šautuvus
Susisiekęs su redakcija, vyras papasakojo karo su keturkojais siaubūnais detales. Anot jo, kasmet problema tik didėja, o labiausiai kenčia Šilo, Jurginų ir Šermukšnių g. įsikūrę sodininkai.
„Gaila, šautuvų neturime – tuoj juos visus išnaikintume. Paklauskit tų ponų, kurie valdo plotus aplink sodus, kada nustos tyčiotis iš mūsų. Lai miškų ūkio vadovas Robertas Piečia pažadina medžiotojų būrelio „Kurtinio“ narius. Lai jie imasi darbų. Mes dirbame, puoselėjame aplinką, džiaugiamės, kad kaip pensininkai turime dar kokį užsiėmimą, o tie padarai ateina ir viską sujaukia. Ir tęsiasi tai iki derliaus nuėjimo. Nors tuomet jau nebebūna ko nuimti. Medžiotojai tyčiojasi iš mūsų. Visi valdžioj tyčiojasi. Vienas valdininkas špygą mums, pensininkams, parodė, kitas pensijas atėmė, trečias – šernais apleido“, – pyktį liejo paskambinęs vyriškis.
Tai, kad Bernotiškės soduose – tvorų tvėrimo metas, buvo galima įsitikinti ir nuvykus į vietą. Visi, išgirdę minint šernus, susiraukdavo, numodavo ranka ir imdavo lieti nepasitenkinimo bangą. Didžiausios šernų puotos vyksta Šilo g. gale, prie pat miško. Ten dar ne visi apsitvėrę tvoromis. Krapus pjovusi Stanislava prisipažino svajojanti tik apie šautuvą.
„Turėčiau šautuvą, išpyškinčiau juos visus. Ir lai sodina į kalėjimą. Pernai nors kažkiek bulvių paliko: užteko ir jiems, ir mums. Šiemet nepaliesti tik krapai ir česnakai. Rankos nusviro. Nieko nebesinori. Reiks mišias užpirkti, kad užslinktų maras ir tuos šernus išguldytų. Žinokit, nepagailėčiau ir savo menkos pensijos, pasamdyčiau, kad kas juos iššaudytų“, – sako ji.
Paklausta, kodėl neapsitveria teritorijos, moteris pabaksnojo kišenės link: pinigų tam nėra.
Kiekvieną pavasarį Bernotiškės sodų gyventojus ima atakuoti nekviesti svečiai
Daugelis kalbintų teigė, jog šernai pareina geležinkeliu. Anksčiau sodus juosė dar tarybiniais laikais statyta tvora. Tačiau šiandien jos, pasak vienos Jurginų g. gyventojos, nelikę nė kvapo. Vietiniai vagia ir savo kiemuose panaudoja: kas šuniui aptvarą sukala, kas vartelius pasidaro. Vienas Šilo g. gyventojas bulves net šiferio lakštais apstatė, nes paprastą tvorą šernai knysliais iškelia.
Miškininkai – bejėgiai
Bernotiškės sodų gyventojo paminėtas Tauragės miškų urėdijos vadovas R.Pieča prisipažino mažai kuo galintis padėti. Tačiau problema jam žinoma jau seniai. Ir aktuali ji visam rajonui. O ir patys miškininkai kenčia nuo šernų, kurių, anot urėdo, vis daugėja.
„Vokietijoje žvėrių skaičių reguliuoja miškininkai, pas mus – medžiotojai. Tad mes, miškininkai, menkai įtakos turim. Ne mes medžiotojams nuomojame plotus. Reiktų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą. Matote, šernų skaičiaus niekas nekontroliuoja. Jiems šaudyti netgi licencijos nereikia. Nors, kiek žinau, „Kurtinio“ medžiotojų būrelis jų daug išnaikina. Per sezoną, berods, 200. Miškininkai patys džiaugtųsi, jei šernų būtų mažiau. Šiandien miškas yra tapęs tvartu: runkelius kaip pašarą medžiotojai tonomis į mišką veža. Tai kaip tie šernai nesidaugins. Ir ligos jų nepuola. Populiacija tik didėja. Įvairūs žvėrys pridaro miškui nemažai nuostolių. Repelentais tepame pušis, kad neapgraužtų kamienų, tveriame tinklus, kalame kuolus – o visa tai kainuoja“, – tikino urėdas.
Paprašytas patarti sodininkams, ką daryti, R.Pieča pasiūlė rimčiau apsitverti teritorijas. Taip pat nepamaišytų griežtesnis žalos atlyginimo dėl nuo laukinių gyvių patirtų nuostolių įstatyminis reglamentavimas.
„Kiek žinau, savivaldybėje veikia įkurta Žalos atlyginimo komisija. Lai sodininkai drąsiau į ją kreipiasi“, – patarė urėdas.
Sumedžioja per 1000 šernų
Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Darius Ciganas įsitikinęs, jog kol žmonės nepradės kreiptis dėl žalos atlyginimo, nesiteis, problema iš vietos nepajudės. Anot jo, tik medžiotojų būreliui pateiktas ieškinys gali paskatinti medžiotojus aktyviau darbuotis.
„Tačiau suprantu aš ir juos, vyrus su šautuvais. Šernų daugėja. Maras neužslenka. O ir maitinti šiuos keturkojus šiuo metu uždrausta. Vilioti maistu galima tik prie bokštelių. Tad sumedžioti sunku. Tad Žalos atlyginimo komisija taip pat turėtų aktyviau darbuotis“, – įsitikinęs D.Ciganas.
Paprašytas patarti sodininkams, ką daryti, R.Pieča pasiūlė rimčiau apsitverti teritorijas
Kiek kitokią nuomonę pateikė tos pačios įstaigos darbuotojas – vyr. specialistas gyvajai gamtai Petras Survilas. Pasak jo, medžiotojai daro, ką gali. Šernų populiacija jų dėka sparčiai mažėja.
„Daugiausiai šernų Tauragės rajone iššaudo būtent „Kurtinys“. Vien per praėjusį sezoną, nuo gegužės 1 d. iki balandžio, nušauta daugiau nei 200 šernų. Per pirmus šių metų ketvirčius – 75. Jaučiamas ryškus šernų sumažėjimas. Iš viso Tauragėje veikia 13 medžiotojų būrelių, kurie per sezoną sumedžioja beveik 1000 šernų. Pakankamai įspūdingi skaičiai“, - sakė jis.
Išsigelbėjimas – tik tinkama tvora
Susisiekti su „Kurtinio“ vadovu Arūnu Pukeliu nepavyko. Medžiotojų būrelio poziciją išsakė jo narys – Donatas Pukelis. Anot vyro, dėl šernų antpuolių kalti patys sodininkai, nesugebantys tinkamai apsitverti savo žemių.
„Gyvena miške ir įsivaizduoja, kad laukiniai gyvūnai neapsilankys. Juk Tauragės miesto šernai nepuola. Tai kaimų ir sodų problema. Aš pats Leoniškės kaime turiu sodybą. Kol tinkamai jos neapsitvėriau, šernai užsukdavo ir pas mane. Tvoros apačioj reikia vielą pratempti. Ir ją gerai įtempti. Šernai – ne lapės, urvų nerausia. Jie neturi ir specialiosios ginkluotės, kopėčių, tad ir pro viršų neperlips“, – kiek ironiškus, bet teisingus patarimus išdėstė medžiotojas.
Anot jo, prieš keletą metų buvo žadama palei mišką statyti tvorą. Tačiau patys sodininkai nesutiko.
Daugiausiai šernų Tauragės rajone iššaudo būtent „Kurtinys“. Vien per praėjusį sezoną, nuo gegužės 1 d. iki balandžio, nušauta daugiau nei 200 šernų
„Kur jie tuomet dėtų supuvusius obuolius? Meta žaliąsias atliekas į mišką. Taip patys vilioja, masina šernus ateiti vis artyn ir artyn namų“, – patikino D.Pukelis.
Jo teigimu, „Kurtinys“ įvykdo visus medžioklės limitus. Pernai sumedžiojo per 200 šernų, užpernai – apie 250. Medžioklę riboja įstatyminė bazė. 200 metrų iki gyvenvietės šaudyti negalima. Tad ir sodų teritorijoje šaudyti nevalia. Aplink nėra laukų. Gelbsti tik žiemą, nuo spalio iki vasario, leidžiama vykdyti medžioklė su varovais.
„Varyti šernus leidžiama tik kartą per mėnesį, apie kelias valandas. Tad įsivaizduokite, kokia maža tikimybė tuomet ką nušauti. Tokie štai nauji įstatymai įsigaliojo pasklidus šernų marui. Esame suvaržyti. Ir darome, ką galime“, – kaltinimus neveiklumu nusimetė medžiotojas.
Sodininkams žala neatlyginama
Tauragės rajono savivaldybėje veikia komisija, sudaryta teikti siūlymus dėl lėšų skyrimo medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms dengti, kurios pirmininkas – Vytautas Navickas. Tačiau ši komisija atlygina tik vilkų padarytą žalą. Kita suma skiriama prevencijos priemonėms kompensuoti.
„Išlaidos prevencijos priemonėms šios komisijos sprendimu dengiamos tik tuomet, jei tos priemonės įrengtos vietoje, kurioje nėra draudžiama medžioklė. Sodai – urbanizuota teritorija, juose medžioti negalima. Tad ir sodininkai į mus kreiptis negali. Kreipiasi tik miškininkai, ūkininkai, kurie turi žemės plotus medžiojamose teritorijose. Ir pinigai jiems išmokami tik už jau padarytus darbus, pvz., pastatytus aptvarus. Štai pernai tam buvo skirta 40 tūkst. Lt. Visos paraiškos patenkintos 100 proc. Nuostoliai kompensuojami iš medžiotojų mokesčių. Šernų padarytą žalą, kiek žinau, atlygina Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrius“, – situaciją nupasakojo minėtos komisijos narė, Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Neringa Kedavičiūtė.
Kaimo reikalų skyrius, pasirodo, sodininkams šernų padarytos žalos taip pat neatlygina. Dėl to, kad sodai – urbanistinė teritorija, kurioje medžioti uždrausta.
„Mes tik suskaičiuojame žalą, ją atlygina medžiotojų būreliai. Kadangi soduose negalima medžioti, jie neatsakingi už ten padarytą žalą. Į mus kreipiasi daug sodininkų, tačiau jiems padėti negalime. O štai tų, kurie gali kreiptis, prašymų sulaukiame itin retai. Noriu pabrėžti, kad miškininkai, ūkininkai pirmiausia turi rašyti raštą seniūnijai. Ši susitars su medžiotojais ir informuos mus. Tiesiogiai į mus nukentėję žmonės nesikreipia. Ką daryti sodininkams? Belieka grožėtis šernais. Ir apsitverti teritoriją“, – patikino Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistė Zita Janušienė.
