15min portalui Tauragės rajono gyventoja Virginija teigė nesuprantanti, kodėl vėl yra plečiamas rezervatas.
„Eilinis gyventojas negali žinoti, kodėl tai vyksta. Kituose rezervatuose gali ir pagrybauti, ir pauogauti, o pas mus nieko negalima. O iš tų pačių rezervatų ateina vilkai, išpjauna mūsų avis, ožkas“, – nuogąstavo ji.
Gyventoja prisipažįsta, ankščiau mėgdavusi grybauti, tačiau dabar, anot jos, tuoj nebus kur.
„Miškų plotai iškirsti arba įgavę rezervato statusą“ – tikino ji.
Rezervato plėtra taip pat nėra suprantama ir Tauragės regiono miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui A.Gaudiešiui: „Anksčiau žmonės galėjo ir uogauti, ir grybauti. Žmogus yra gamtos dalis. Gamtininkai nebemato ribų, norėdami apsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis. Net žmogus negali įeiti.“
Pasak jo, už projektą ir organizavimą kažkas gaus pinigus, jis neatmeta galimybės, jog tai nėra tiesiog gamtos saugojimas.
Komentaro apie situaciją tiesiogiai iš VĮ „Valstybinės žemės fondas“ atstovų 15min nepavyko gauti. Buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.
Plėtros organizatoriai ramina: „Tai normalu“
Kaip 15min portalui teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė, rezervato plėtimas yra apsvarstytas jau 2005 m. Ribas siūloma keisti atsižvelgiant į vertingų buveinių ir saugomų rūšių koncentraciją. Kitaip tariant, norint apsaugoti gamtą.
Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja tikino, jog vienas pagrindinių Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato tikslų yra išsaugoti natūralią gamtinių procesų eigą ir šiuos procesus tyrinėti, stebėti. Medžioklė ir grybavimas nėra šių procesų dalis, o jautresnių rūšių trikdymo veiksnys, todėl gyventojams nebus galima patekti į rezervatą.
Tačiau ji pridūrė, jog, jos nuomone, tauragiškių interesai yra patenkinti, nes žmonės linkę saugoti gamtą.
Gamtos saugojimas galimai neefektyvus
Tauragės regiono miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas A.Gaudiešius sako, kad gervių mažėjimas jau anksčiau įsteigtame rezervate dar labiau kelia abejonių dėl plėtros ir suteikto statuso tinkamumo.
„Kadangi yra uždraudžiama įeiti į rezervatą, jame negalima medžioti, pelkėje atsirado bebrų, užžėlė karklai, todėl aplinka nebebuvo palanki gervėms. Jų rezervate ne tik kad nepadaugėjo, jų pamažėjo“, – teigė jis.
Atsiranda abejonės dėl to, kaip yra nustatoma ar rezervato statuso suteikimas apskritai yra efektyvus. Nėra aišku, kaip yra apskaičiuojamas populiacijos didėjimas ar mažėjimas. Jei atsiranda poreikis vis didinti rezervato teritoriją, tai gali reikšti, kad pačiame rezervate rūšys nyksta, o aplink jį puikiai gyvuoja.
Taip pat šis Viešvilės rezervatas, pasak A.Gaudiešiaus, atliko kurtinių veisimą 2007 m. Žinių apie laisvėn paleistus kurtinius taip pat nėra daug. Pagrindinė to priežastis – paukščiams nebuvo uždėti radijo siųstuvai. Kitais būdais surinkti didesnį informacijos kiekį sudėtinga. Šiai įrangai tiesiog nebuvo skirtas finansavimas, todėl jos negalėta įsigyti.
Tai, A.Gaudiešiaus teigimu, įrodo, kad nėra aišku, kaip galima nustatyti rezervato naudą ir efektyvumą konkrečioms rūšims.
Kaip teigė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Algis Butleris, fiziškai nėra įmanoma atlikti tyrimų, kurie parodytų, kurios rūšys išnyko, o kurios atsirado. Rūšių tyrimai yra atliekami labai retai. Nėra galimybių jiems atlikti dažniau, nes trūksta specialistų.
Kaip naikins afrikinio kiaulių maro židinius?
Medžiotojai nuogąstauja, kas nutiks, kai Tauragės apylinkės miškus pasieks afrikinis kiaulių maras. Juk rezervato teritorijose nebus galimybės medžiotojams panaikinti viruso židinių. Po rezervato išplėtimo medžiotojų neapžiūrima teritorija dar išsiplės.
15min portalui Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ valdybos narys Linas Metrikis teigė: „Tik laiko klausimas, kada afrikinis kiaulių maras pasieks Tauragę. Mes, medžiotojai, pasiruošę tvarkyti: šukuosim miškus, rasim gaišenas, tvarkysim. O į rezervatus įeiti negalima. Ten bus pats maro židinys, dėl to liga gali likti ir plėstis Lietuvoje ilgus metus. Šiuo metų laiku net neturėtų vykti diskusijos apie rezervato plėtrą“.
Valstybinės maisto ir veterinarijos atstovas Tauragėje Kęstutis Patašius tvirtina, jokios grėsmės, kad gaišenos bus paliktos rezervate, nėra.
„Su rezervato direktoriumi esame aptarę, kad jie sumažins šernų populiaciją. Rezervatas turės užtikrinti, kad gaišenos nebus paliekamos“, – teigė jis.
Tiesa, jei taip neatsitiks, rezervato vadovams bus skiriamos baudos.
„Nebus jokių papildomų specialių darbuotojų, kurie ieškotų gaišenų. Tiesiog reikėtų labai daug pajėgumų. Tačiau rezervato nuostatuose yra minima, jog ligų atveju galima panaikinti gaišenas, dėl to neturėtų kilti problemų“, – 15min portalui teigė A.Butleris.
