Demonstravo tiesiai prieš EP
Vasario viduryje, kai Lietuva minėjo Valstybės atkūrimo dieną, Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“.
Europos Sąjungai (ES) šį pusmetį pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus ir kitų Bendrijos šalių kultūros partnerius.
Pusę milijono lankytojų pritraukusiame festivalyje instaliacija buvo pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie ES 20-metį, pranešė Kultūros ministerija.
Lietuvių kūrinys, esą tapęs viena įspūdingiausių instaliacijų jau 8-ą kartą surengtame festivalyje, sujungė tradicinę tautodailę ir šiuolaikines technologijas.
Liuksemburgo aikštėje prieš EP tarytum iš po žemių išnyrantis milžinas su saule rankoje pristatė tris legendas iš senosios baltų mitologijos: milžino, Elnio Devyniaragio ir Perkūno pagalbininko Kalvio.
6 metrų aukščio medinis milžinas, paliekantis požemius, kad pakeistų saulę, atgijo pasitelkus animuotus 3D ir 2D elementus, šviesos projektorių, autorinę kompozitoriaus Aurimo Vilkišiaus muziką bei garso efektus.
Milžinas festivalio svečiams angliškai pasakojo apie Perkūno pagalbininko nukalamą saulę ir kovą, kasmet vykstančią tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos.
Dėstytojas pasigedo jautraus požiūrio
Lietuvoje skulptūra sulaukė pasipiktinimo dėl vieno puošybos elemento – svastikos, išraižytos ant milžino kairiojo skruosto.
Į jį dėmesį atkreipė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas dr. Ignas Kalpokas. Jis pasidalijo kūrinio nuotrauka su apibrėžtu svastikos simboliu.
„Per darbus buvau praleidęs: kažkoks proto bokštas sugalvojo, kad labai cool Briuselio šviesų festivalyje Lietuvą reprezentuoti... SVASTIKA.
Kiek reikia būti atsilupus nuo bet kokio konteksto ir istorinio jautrumo ir nuo šiandieninės propagandinės aplinkos, kad tai pasirodytų ok idėja?“ – pirmadienį ryte jis stebėjosi savo paskyroje „Facebook“.
Universiteto dėstytojas taip pat paprašė „visus naudingų idiotų svaičiojimus apie „per amžius baltišką saulės simbolį“ palikti kokiems nors alkams ir nac(ių) susivienijimams, nes visgi ne apie kiemo legendas eina kalba“.
Pamatė 500 tūkst. žmonių
„Senovės lietuvių ir baltų mitologijoje, kaip ir daugelio kitų kultūrų simbolikoje, yra naudojamas saulės ženklas. Ši instaliacija pasakoja keletą apjungtų etiologinių (aiškinančių kilmę – red. past.) mitų ir sakmių apie saulės atsiradimą.
Būtent dėl to ant pačios skulptūros matome ir saulės simbolį kaip puošybinį elementą“, – portalui 15min.lt paaiškino „Pasakų milžino“ idėjos autorius R.Kavaliauskas.
Jis savo paskyroje „Facebook“ taip pat džiaugėsi kūrinio sėkme Briuselyje: „500 000!
Net 0,5 milijono žmonių apsilankė „The Bright Brussels“ šviesų festivalyje Belgijoje, kur instaliaciją pristatėme ir mes.
Atvežėm savo Milžiną, kuriam buvo parinkta vieta visiškai priešais EP. Buvo tikrai nuostabi patirtis matyti tokius didžiulius žmonių srautus. Kas 7 minutes (tiek trunka Milžino pasakojimas) susidarydavo vis nauja žmonių minia – Rockstar Milžinas“.
„Facebook“ jau anksčiau skulptūros nuotraukas viešino ne vienas Briuselyje dirbantis ar besilankantis žmogus, nė vienas iš jų ne tik neminėjo svastikos, bet ir esą į ją neatkreipė dėmesio.
Latvijoje užkliuvo Kalėdų eglė
Instaliacija buvo įgyvendinta bendradarbiaujant su Vilniaus šviesų festivaliu ir Lietuvos kultūros institutu.
Tarptautiniame festivalyje Briuselyje šįmet buvo pristatyta daugiau nei 30 skulptūrų ir šviesos meno instaliacijų.
Kūrinius pristatė menininkai iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, kitų šalių. Renginio organizatoriai lankytojus kvietė iš naujo atrasti karališkąjį ir ES institucijų kvartalus, per kuriuos buvo išsidėstę du festivalio maršrutai.
Briuselis – ne pirma vieta, kur buvo pademonstruotas „Pasakų milžinas“. Per 2021 m. Kalėdas jis buvo demonstruojamas Tauragėje. Jūros upės parke. Tuomet ji pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.
Beje, lygiai po metų internautai piktinosi dėl svastikų, kurios puošė Latvijos miesto Lielvardės Kalėdų eglę. Jomis buvo dekoruotos į viršų mažėjančiais ratais taip, kad suformuotų kūgį – savotišką eglę, – susuktos raudonos ir baltos juostos.
Toks stilizuotas medis simbolizavo tautinio kostiumo elementą – senovinį austą diržą, papuoštą šventu simboliu – nulaužtu kryžiumi.
Svastika nuo seno naudojama latvių folklore. Latvijoje ji yra ne tik įvairiose pasaulio kultūrose randamas, o nuo XX a. pirmos pusės – ir su naciais siejamas simbolis, bet ir ugunskrusts – ugnies, Perkūno, Laimės arba Laimos, šakų kryžius.
Taip pat skaitykite: Pasibaisėjo latviška egle su svastikomis: kodėl jos neturi nieko bendro su naciais?
Kultūros ministerijos inicijuotoje Nacionalinėje enciklopedijoje teigiama, kad seniausi archeologiniai radiniai su šiuo ženklu datuojami III a. Jie buvo susiję su Baltijos finų kultūros erdve. Netrukus svastiką perėmė ir baltai.
Šie ornamentai nėra tas pats, kaip nacių naudotas simbolis. Svastika – lygiakraštis kryžius su stačiu kampu ta pačia kryptimi sulenktomis „rankomis“ – nėra nacių sukurtas ar jų partijai priklausęs simbolis.
Kaip nurodyta enciklopedijoje „Britannica“, svastika, kaip klestėjimo ir sėkmės simbolis, buvo plačiai paplitusi ir senovės, ir šiuolaikiniame pasaulyje. Šis iš sanskrito kalbos kilęs žodis reiškia „palankus gerovei“.
