Pasak politologo Vytauto Dumbliausko, nuo TS-LKD atskilę tautininkai neturėtų jokių šansų išlikti nei kaip savarankiška partija, nei kaip kokios nors kitos partijos dalis.
„Išstojimas iš Tėvynės sąjungos jiems vienareikšmiškai reiškia mirties nuosprendį, nes šiuo metu jų arkliuko – radikalizmo visuomenei nereikia. Priešprieša su lenkais aktuali per mažam rinkėjų ratui, todėl tautininkų, kaip partijos, šansai gauti bent vieną vietą Seime kituose rinkimuose yra lygūs nuliui“, – sako politologas.
Šiuo metu tautininkai Seime turi dvi vietas, tiesa, abiejų atstovų Kazimiero Uokos ir Gintaro Songailos aktyviam dalyvavimui partijos veikloje kelias užkirstas – K.Uokos narystė sustabdyta, o G.Songaila trečiadienį pašalintas iš partijos.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigia, kad tautininkų atskirtis Tėvynės sąjungoje buvo stipriai jaučiama beveik nuo pat jų įsiliejimo į konservatorių gretas.
„Ne nuo vakar reiškiasi ta įtampa: tautininkai priešinosi įrašams pasuose kitomis kalbomis įstatymui, kai kuriems biudžeto sprendimams, ypač, kai buvo kalbama apie lietuviškų mokyklų išlaikymą Baltarusijoje ir Lenkijoje, – sakė politikas, pridurdamas, kad dėl tų nesutarimų tautininkų atsiskyrimas nuo Tėvynės sąjungos būtų visiškai logiškas.
A.Kubiliui nebeskaudėtų galvos
Dar labiau tautininkų atsiskyrimu džiaugtųsi premjero Andriaus Kubiliaus, kuriam netrukus teks susirungti su Seimo pirmininke Irena Degutiene, aplinka.
Neoficialiai A.Kubiliaus patarėjai ir artimiausi šalininkai partijoje premjerą jau sveikina atsikračius „tautininkų rakšties“. Ne paslaptis, kad tautininkai nuolat buvo tie, kurie labiausiai kritikavo premjerą, o kartą net viešai ragino jį atsistatydinti.
Todėl A.Kubiliui, besiruošiančiam partijos pirmininko rinkimams, atsikratyti tautininkų yra itin naudinga, teigia politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Tautininkų sąjunga visada buvo rakštis ir galvos skausmas Tėvynės sąjungai. Savo laiku, 2008-aisiais, kai konservatoriai stiprindami pozicijas prieš Seimo rinkimus, prisijungė tautininkus ir krikščionis demokratus šių politinių jėgų elektoratas buvo reikalingas Tėvynės sąjungai, tačiau dabar ideologiškai stiprūs ir radikalūs tautininkai kelia daugiau nerimo nei prideda naudos“, – sako politologas.
Net, jei pasitraukę iš partijos tautininkams jų atstovai Seime pereis į kitas frakcijas ir valdančioji koalicija neteks dviejų balsų, pasak V.Dumbliausko, opozicijai nerodant iniciatyvos versti valdžią, dauguma Seime nesugrius.
Tėvynės sąjungoje neliks diskusijų?
Tuo tarpu kartu su tautininkais su Tėvynės sąjunga susivienijusių Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Valentinas Stundys mano, kad partija išspyrusi tautininkus praras daugiau, nei numano.
Anot jo, tautininkai, nors ir pasirinkdami netinkamus metodus – riksmus ir daužymąsi – tačiau sukeldavo rimtų demokratiškų diskusijų partijoje. Be to, G.Songailos išmetimas iš partijos, pasak V.Stundžio yra per menkai argumentuotas ir ne itin atitinkantis demokratinės partijos veiklos principus.
„Norėdami būti išgirsti jie rinkosi radikalumą, jiems trūko savidrausmės, o partija per menkai išklausydavo, gal todėl jie, skirtingai, nei krikščionys demokratai, nesijautė partijos dalimi, bet įnešdavo kartais lavai vertingos diskusijos“, – sakė V.Stundys.
Krikščionių demokratų flango Tėvynės sąjungoje lyderio teigimu, geriausia išeitis iš dabartinio tautininkų ir Tėvynės sąjungos konflikto būtų kompromisas: partija galėtų grąžinti narystę G.Songailai, o tautininkai atsisakyti radikalizmo ir manifestacijų.
„Demokratinėje partijoje turime diskutuoti, o ne imtis sankcijų. Tą pačią diskusijos, o ne riksmų formą, o ne peštynes, siūlyčiau rinktis ir tautininkams, jei jie pasiliks partijoje“, – kalbėjo V.Stundys.
Savo ruožtu K.Masiulis, pritardamas, kad tautininkų netekti Tėvynės sąjungai būtų netektis, o ne džiaugsmas mano, kad norint likti Tėvynės sąjungoje tautininkams teks ne tik atsisakyti radikalios retorikos, bet ir naujo lyderio.
