VRK darbo grupei baigus tyrimą paaiškėjo, kad 79 proc. drabužius dalijusių asmenų susiję su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o daugiau nei pusę milijono eurų akcijai partijos pirmininko Ramūno Karbauskio kartu su dainininku Andriumi Mamontovu įsteigtas fondas „Švieskime vaikus“ surinko iš Ramūno Karbauskio įmonių.
Į VRK posėdį penktadienį atvyko „Švieskime vaikus“ vadovė Vaida Mandrijauskaitė, LVŽS partijos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius.
Tyrimą atlikusi darbo grupė siūlė komisijai nepripažinti labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ projekto „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ LVŽS politine reklama ir nepripažinti projekto įgyvendinimo juridinių asmenų parama LVŽS.
Toks sprendimas ir priimtas. Tiesa, penki VRK nariai balsavo prieš tokį pasiūlymą, todėl LVŽS palankų sprendimą lėmė VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės balsas. Ji dar svarstė susilaikyti, bet jau po balsavimo.
„Lėmė penki balsai, o ne vienas balsas“, – dėkodamas už sprendimą pirmininkę gynė LVŽS atstovas L. Ulevičius.
Išvis už tai, kad kostiumų dalybos – ne partijos reklama, balsavo VRK nariai Valdemaras Urbanas, Olga Kilkinova, Maksimas Reznikovas, Svetlana Misevičienė ir L.Matjošaitytė.
Daugiau apie atliktą tyrimą – čia.
VRK vienbalsiai priėmė sprendimą labdaros ir paramos fondui „Švieskime vaikus“ tik rekomenduoti vengti situacijų, kai projektų įgyvendinimui pasitelkiama kritinė masė savanorių, kurie atstovauja vienai politinei jėgai.
Vienbalsiai R.Karbauskio elgesį VRK siūlo palikti vertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir spręsti, ar jo veikla yra suderinama su Seimo nario pareigomis.
Kaip dėl tautinių kostiumų dalijimo teisinosi Seimo nariai, skaitykite čia.
Dar VRK vienbalsiai siūlo akcijoje darbo metu dalyvavusius valstybės tarnautojus vertinti jų darbovietėms.
Pateikė atskirąją nuomonę
Konservatorių deleguotas VRK narys Vilius Semeška pateikė atskirąją nuomonę. Anot jo, tautinių kostiumų dalybos turėjo būti pripažintos politine reklama, o „Agrokoncerno grupės“ įmonių skirtas finansavimas – neteisėta pinigine auka LVŽS.
Pasak jo, šia akcija akivaizdžiai buvo propaguojama politinė partija, naudota didelės vertės bendrovių finansinė parama, o dalinti kostiumus nėra įprastinė politikų veikla, nes jie ėjo ne kalbėti apie priimtus įstatymus, o dalinti dovanas siekdami kurti teigiamą įvaizdį rinkėjų akyse.
„Ar mes norime, kad kiekviena partija turėtų savo oligarchą? Ar tai sąžininga veikla?“ – retoriškai klausė jis.
V.Semeška dar klausė, ar būtų normalu, jei kokia partija po visas muzikos mokyklas vežiotų birbybes ar skudučius, kuriuos nupirko koks šešėlinis paramos fondas.
„Partijos pirmininkas turi suvokti savo sąsajas su fondu, su bendrovėmis, kuriose neva nedalyvauja, nors išvadose konstatuojama, kad parama suteikta jo sprendimu“, – teigė jis.
VRK narys Egidijus Viskontas taip pat abejojo, ar Seimo nariai savanoriška veikla galėjo užsiimti darbo metu, ar galėjo į ją įtraukti ir savo padėjėjus, kuriems algą moka valstybė.
Jis priminė, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ yra kaltinama už koncertą „Pirk dramblį“, kuriame, pasak prokurorų, visi žiūrovai buvo agituojami.
„O čia važiavo dovanas dalinti. Man tai politinė reklama. Ten, kur važiavo Seimo nariai, ten buvo politika“, – tikino jis.
Tyrimo grupės narys M.Reznikovas aiškino, kad darbo grupei kilo abejonių dėl reklamos, nes dalis Seimo narių savanoryste užsiėmė nuo seno. Tačiau jis pripažino, kad 16 Seimo narių į fondo veiklą įsitraukė tik šiemet.
Kita vertus, pasak jo, nebūtų teisinga, jei VRK pripažintų visą akciją politine reklama, jei vienas Seimo narys prie nuotraukų su dalijamais kostiumais prirašė LVŽS pavadinimą.
Pasak jo, problemų nebūtų, jei fondas savanoriauti būtų kvietęs visus piliečius ir viešai, tačiau to jis nepadarė.
Kreipsis į prokurorus
Daugiausia ginčų kilo dėl darbo grupės siūlymo Generalinei prokuratūrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai perduoti tyrimo metu surinktą informaciją bei turimus dokumentus prašyti įvertinti, ar nebuvo pažeistos atitinkamų įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo, paramos lėšų gavimo ir panaudojimo, atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjas su paramos davėju sudarė komercinę sutartį, pagal kurią buvo atsiskaitoma, galimai panaudojant iš to paties paramos davėjo gautas lėšas.
Šis siūlymas supykdė „Agrokoncerno grupę“.
Nepatiko šis siūlymas ir LVŽS atstovui L.Ulevičiui. „Dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą yra tragikomiška situacija, nes iš išvados aišku, kad pažeidimo nėra“, – sakė jis juokdamasis ir primindamas, kad už melagingą pranešimą irgi taikoma atsakomybė.
Pasak L.Ulevičiaus, jei VRK kreipsis į prokurorus, konservatoriai tai išnaudos menkindami politinius oponentus LVŽS.
Tačiau darbo grupės atstovas M.Reznikovas atkreipė dėmesį, kad LVŽS kreipimesi į prokurorus nė neminimi ir teiravosi, kieno vardu visgi kalba L.Ulevičius, kam atstovauja.
L.Ulevičius nurodė atstovaujantis LVŽS ir fondo savanoriais esantiems Seimo nariams.
Siūlymu kreiptis į Generalinę prokuratūrą VRK pirmininkė L.Matjošaitytė jau buvo suabejojusi. Anot jos, jei jis visgi bus priimtas, priežastis, dėl ko kreipiamasi, teks išdėstyti konkrečiau.
Galiausiai, septyniems VRK nariams balsavus už, sprendimas kreiptis į prokurorus priimtas.
Fondo vadovė: kalbėti apie politiką buvo draudžiama
Fondo „Švieskime vaikus“ V.Mandrijauskaitė VRK pasakojo, kad idėja apie tautinių kostiumų dalybas jai tapo žinoma, kai 2017 m. ji užėmė „Švieskime vaikus“ vadovės postą.
Fondo vadovė kategoriškai neigė, kad su tyrimą atlikusia VRK darbo grupe nebendradarbiauta.
„Darbo grupės vadovė žiniasklaidoje cituojama, kad tyrimas užsitęsė dėl didelės apimties ir fondo nenoro bendradarbiauti. Fondas yra gavęs keturis klausimus. Į juos esame atsakę tais terminais, kurie nurodyti“, – teigė ji.
Pasak V.Mandrijauskaitės, viena užklausta buvo iš 12 klausimų, o į juos atsakymo reikalauta per 3 dienas. „Fondo atsakymo apimtis buvo 68 psl. Taigi sakyti, kad fondas nenorėjo bendradarbiauti niekaip negalima“, – aiškino ji.
V.Mandrijauskaitė nurodė, kad fondas pats nutarė tautinių kostiumų akcijai viešai naujų savanorių neieškoti, nes esą suprato, kad pakaks jau turimų.
„Teigiama, kad visuomenei kyla abejonės dėl valstiečių dalyvavimo, bet kas kelia tas abejones? Visi fondo savanoriai gavo atmintines, kur aiškiai pasakyta, kad kiekvienas fondo savanoris prisistato tik fondo savanoriu, vykdant projektą draudžiama įsivelti į diskusijas apie politiką. Atvykę į šventes jie prisistatė fondo ambasadoriais arba dėdėmis ir tetomis“, – kalbėjo direktorė.
„Niekur nėra parašyta, kad savanoriauti negali nors vienas žmogus. Savanoriai prisistatė savanoriais, bet žiniasklaidos priemonės parašė kitaip. Jie patys įvardino tuos žmones jų pareigomis ar priklausomybe partijai“, – pridūrė ji.
V.Mandrijauskaitė nurodė, kad fondas nėra politika, niekas neklausia savanorių, kokiai partijai jie priklauso. Pati direktorė tikino visai nesidominti steigėjo veikla Seime.
Ji tikino turinti perdavimo aktus iš tūkstančio įstaigų, tačiau darbo grupės vadovė Svetlana Misevičienė apgailestavo, kad fondo vadovė dokumentus atsinešė į posėdį, bet anksčiau tų pačių dokumentų nepateikė.
Liberalų sąjūdžio deleguotas VRK narys M.Reznikovas tikino, kad fondo bendradarbiavimas yra abejotinas, nes vieno buvo klausiama, o kitkas atsakoma.
„Iš to, kas mums buvo pasiekiama, mes darome išvadą, kad ne, nebuvo agituojama už partiją, nors dauguma žmonių susiję su partija. Jei fondas nori įrodyti, kad su partija susijusių mažiau, tegu pateikia duomenis“, – teigė jis.
V.Mandrijauskaitė tikino, kad VRK neištyrė visų savanorių priklausomybės partijoms, bet padarė išvadą, kad 79 proc. savanorių – LVŽS nariai arba su partija susiję.
VRK pirmininkei nepatiko klausimai fondo vadovei
V.Mandrijauskaitės VRK narys V.Semeška klausė, kodėl fondas negauna su R.Karbauskiu nesusijusių juridinių asmenų finansinės paramos ir kada ji paskutinį kartą matė A.Mamontovą.
„Aš jį mačiau šiemet“, – nurodė V.Mandrijauskaitė. Ji tikino, kad fondas gavo ir kitų asmenų paramos, tačiau nė vienos įmonės pavadinimo neatsiminė.
V.Semeškos klausimai nepatiko VRK pirmininkei L.Matjošaitytei. „Kas čia per klausimai, švelninkite toną“, – nurodė VRK pirmininkė VRK nariui ir pati ėmė abejoti, ar A.Mamontovas išvis gyvena Lietuvoje.
V.Mandrijauskaitė teigė, kad „Agrokoncernas“ transportuoti kostiumus pasiūlė pigiausiai, tačiau S.Misevičienė nurodė, kad pati siuvykla sutartyje nurodė, kad galės ne tik pasiūti, bet ir pristatyti kostiumus.
Fondo atstovė nurodė, kad realybė pasirodė kitokia, siuvykla net vėlavo įvykdyti užsakymą.
V.Mandrijauskaitė pasakojo, kad visiškai pasitikėjo savanoriais, todėl leido jiems be raštų paimti kostiumus, juos laikyti namuose ar darbovietėse. Tuomet darbo grupės narys Vytautas Vilys pasiteiravo, ar suteikiant savanoriams tokią laisvę, niekas nedingo.
„Kas čia per klausimas, kuo tai susiję su tyrimu“, – vėl pasipiktino L.Matjošaitytė.
V.Mandrijauskaitės klausimas taip, kaip VRK pirmininkės, nepapiktino. Ji tikino, žinanti, kur atsidūrė 95 proc. visų tautinių kostiumėlių, dar kelių rajonų laukiu raštų, bet sausį jau turės informaciją apie visas dovanas darželiams.
L.Ulevičius kaltino žurnalistus ir padėjėjus
L.Ulevičius dėstė, kad R.Karbauskis dalinti tautinius kostiumus sugalvojo anksčiau nei tapo Seimo nariu – dar 2015-aisiais, o paskui idėją pristatė ir kaip Kultūros komiteto pirmininkas, komiteto posėdyje.
„R.Karbauskis jau tuomet planavo aukoti pats“, – aiškino L.Ulevičius.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad ankstesnės kadencijos Seimas buvo paskelbęs 2017-uosius tautinio kostiumo metais.
L.Ulevičius tikino, kad portalo 15min kritiškos publikacijos atgrasė galimus kitus investuotojus remti tautinių kostiumų dalybas, todėl galiausiai idėją įgyvendinti ėmėsi maža grupelė žmonių su R.Karbauskiu priešakyje.
Kad LVŽS ir „Švieskime vaikus“ idėjos sutapo, pasak L.Ulevičiaus, natūralu.
„Tai, kad R.Karbauskis yra ir LVŽS pirmininkas, ir „Švieskime vaikus“ steigėjas, yra priežastis, kad jo idėjos skleidžiasi abiejose organizacijose“, – pripažino L.Ulevičius.
Tačiau jis neigė LVŽS atstovų pasisakymus, kuriuose jie teigė, kad idėja yra LVŽS programos dalis, ar kad kitų partijų atstovai nebus kviečiami dalinti kostiumų. Kaltę dėl to L.Ulevičius vertė esą teiginius iškraipiusiems žurnalistams ar „neįsigilinusiems“ Seimo narių padėjėjams.
Be to, L.Ulevičius nurodė, kad, juokais kalbant, jei tai būtų buvusi politinės reklamos akcija, tai ji vykdyta labai prastai, nes apie pusės kostiumų dalybas VRK nerado jokios informacijos.
Apsisvaidė kaltinimais
Posėdyje neišvengta tarpusavio pykčių tarp VRK narių. V.Semeška klausė, ar VRK pirmininkė L.Matjošaitytė nepatyrė LVŽS spaudimo, ar tikrai buvo susitikusi su Seimo nare „valstiete“ Agne Širinskiene.
„Fantastiškas klausimas“, – teigė L.Matjošaitytė, pridurdama, kad neabejoja, jog pats V.Semeška tokius duomenis perduoda žiniasklaidai.
„Užtenka čia jūsų skleidžiamos dezinformacijos“, – VRK narį ramino L.Matjošaitytė. Ji tikino, kad VRK pastate lankėsi būrys žmonių ir kalbėjosi apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, o A.Širinskienė buvo viena iš jų.
L.Matjošaitytė neslėpė pasipiktinusi kaltinimais ir akcentavo, kad VRK sprendimus priima kolegialiai, o nė vienas VRK narys ir sekretoriato darbuotojai spaudimo nepatiria.
Tada savo ruožtu L.Matjošaitytė darbo grupės vadovės S.Misevičienės paklausė, ar jos nespaudė V.Semeška. Ji tikino girdėjusi, kad VRK narė nebegali tverti ir nenori su V.Semeška dirbti viename kabinete.
„Labai neetiška uždavinėti tokius klausimus. (...) Pirmininke, nedarykit sąmokslo teorijos, ne vieta ir ne laikas“, – nukirto S.Misevičienė, patikslindama, kad kabinete dirba šeši VRK nariai, todėl sąlygos nėra puikios.
