„Protestuodami prieš gilias tradicijas turinčių mokyklų naikinimą tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvai rengia protesto akcija. Piketas vyks birželio 1 dieną, pirmadienį, 16 val. V.Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų. Ateikite į mitingą ir prisidėkite prie tautinių mažumų mokyklų išsaugojimo. Tautinės mažumos yra neįkainojamas Lietuvos turtas ir lobis, todėl jo naikinimas yra neleistinas“, – tokį kvietimą pirmadienio rytą išplatino piketo organizatoriai.
Palies 10 lenkiškų mokyklų
Pagrindiniai organizatoriai yra Lenkų mokyklų Lietuvoje tėvų forumas, pagarsėjęs protesto akcijomis dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino ir kai kurių dalykų mokymo lietuvių kalba nelietuviškose mokyklose.
Forumo atstovų teigimu, reorganizacija, pagal kurią nuo rugsėjo nebeliks vidurinių mokyklų, palies 10 lenkiškų vidurinių mokyklų. Vilniuje tokių yra keturios: V.Sirokomlės, S.Konarskio, J.Lelevelio ir Lazdynų.
Neramiai reformos pabaigos laukia ir trys lenkiškosios Vilniaus rajono, dvi Šalčininkų rajono ir viena Trakų rajono mokyklos.
Piktinasi dvigubais standartais
Tėvų forumo atstovė, buvusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut tvirtino, kad organizuoti mitingą juos paskatino visų pirma taikomi dvigubi standartai – vienoms mokykloms leidžiama akredituotis, o kitoms neleidžiama.
„Vienoje mokykloje grupė su 21 vaiku laikoma pilna klase, o kitoje 18 vaikų grupė nėra pilna klasė. Žiūrimas tik mokytojų išsilavinimas, bet niekada nežiūrima mokytojų kompetencija, kvalifikacija, išklausyti kursai, išeiti mokymai, mokytojų gebėjimai. Labai daug niuansų“, – kalbėjo viena iš mitingo organizatorių.
Vilniaus V.Sirokomlės vidurinėje mokykloje šiuo metu mokosi daugiau nei 860 vaikų, tačiau ši mokykla iki šiol nėra sulaukusi atsakymo, kad jai bus leista tapti ilgąja gimnazija. Mokykla norėtų tapti katalikiškos pakraipos švietimo įstaiga, o kaip tik tai ir kiša jai koją – iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kartą jau gautas atsakymas, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi vien Vilniaus savivaldybė neturėtų steigti religinės pakraipos mokyklos.
V.Sirokomlės mokykla gimnazija taps?
V.Sirokomlės mokyklai, vertinant jos rezultatus, rodiklius, jų jau padarytą darbą, tikrai galima būtų leisti akredituoti vidurinio ugdymo programą, – kalbėjo D.Narbut.
Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis 15min.lt sakė, kad dėl V.Sirokomlės mokyklos savivaldybė dar neturi galutinio ŠMM atsakymo, todėl jis negali pasakyti, ar šioje mokykloje nuo rugsėjo bus formuojamos 11–12 klasės.
„Viešųjų įstaigų įstatyme yra tiksliai numatyta, kad steigėjas gali būti tik vienas ir tas steigėjas gali būti savivaldybė. Manau, kad čia yra iš dalies vilkinimas, naujausiame ŠMM rašte nurodoma, jog galimai pažeis Konstituciją. Tai jeigu mes visi kartu nežinome, ar pažeis Konstituciją, ar nepažeis, gal reikėtų kreiptis į tas organizacijas, kurios galėtų tai nustatyti. Bet aš manau, kad V.Sirokomlės mokyklai, vertinant jos rezultatus, rodiklius, jų jau padarytą darbą, tikrai galima būtų leisti akredituoti vidurinio ugdymo programą“, – kalbėjo D.Narbut.
Paklaustas dėl šios mokyklos kiek sutriko ir buvęs švietimo ir mokslo viceministras, dabar dirbantis Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju Rimantas Vaitkus. Jo teigimu, šios mokyklos ugdymo programa patvirtinta, tetrūksta ministro įsakymo. Bet jis esąs tikras, kad tai tik formalumas.
Savo klaidų neįžvelgia
Dar viena skaudi tema Vilniaus lenkų bendruomenei yra J.Lelevelio vidurinės mokyklos likimas. Čia situacija jau aiški – ŠMM nesutiko akredituoti šios mokyklos ir miesto taryba jau pritarė klausimo dėl to, kad mokykloje nebūtų formuojamos 11–12 klasės, pateikimui.
Vis dėlto D.Narbut, dirbusi praėjusios kadencijos Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, nesutinka, kad galbūt kas nors nepadaryta buvo tuomet.
„Atėję turėjome ištaisyti tai, kas buvo padaryta siekiant mokyklas sunaikinti. Tam prireikė ne vieno mėnesio, nuodugniai viską išanalizavome, padarėme ir horizontalią, ir vertikalią analizę, pamatavome, kaip pasikeitė žmonių amžius, tankumas seniūnijose, kokie yra mokyklų poreikiai. Remiantis tais rodikliais sukūrėme mokyklų tinklo pertvarkos tobulinimą. Tai užtruko ilgai – per 1,5 metų“, – kalbėjo D.Narbut, pabrėždama, kad tolesni darbai pradėti tik pernai kovą.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, Vilniaus ir Kauno miestai labai delsė įvykdyti mokyklų pertvarką, o Seimas nepakeitė įstatymo nuostatos, kuri įpareigoja nuo rugsėjo 1 dienos nebeturėti vidurinių mokyklų, – sakė R.Vaitkus.
Mitinge reikalauta išlaikyti visas mokyklas, kad vaikai galėtų mokytis ten, kur pradėjo lankyti pirmąją klasę. Bet R.Vaitkus tvirtina, kad kai kurios mokyklos net nesikreipė per savivaldybes į ŠMM dėl akreditacijos.
Savivaldybės vilkino
„Akreditacija užsiima ŠMM, kartais yra duodami ir neigiami atsakymai. Dažniausia priežastis – per mažai mokinių.
Tai nėra susiję nei su mokyklų dėstomąja kalba, nei su kitais dalykais. Šitas renginys yra šiek tiek politizuotas, nes Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, Vilniaus ir Kauno miestai labai delsė įvykdyti mokyklų pertvarką, o Seimas nepakeitė įstatymo nuostatos, kuri įpareigoja nuo rugsėjo 1 dienos nebeturėti vidurinių mokyklų“, – sakė R.Vaitkus.
Pastarąją nuostatą bandyta keisti siūlant galutinę reformą atidėti dar 3 metams, tačiau tai nesulaukė palaikymo. Reforma paliečia ne tik tautinių mažumų mokyklas, iš viso Lietuvoje bus pertvarkyta 150 mokyklų. Todėl mitingą dėl keliolikos lenkų ar rusų švietimo įstaigų R.Vaitkus pavadino politiniu šou.
Po mitingo jo organizatoriai ketino Vyriausybei įteikti peticiją dėl tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų diskriminacijos.
