Po svarstymo tokį pataisytą projektą palaikė ir opozicija, ir dalis valdančiųjų – iš viso 82 Seimo nariai. Prieš buvo tik 7 parlamentarai, 11 susilaikė.
Ketvirtadienį priimtos pataisos numato, kad tautinės mažumos kalba šalia valstybinės leidžiama skelbti tik tautinių mažumų bendrijų ir organizacijų įregistruotus informacinius pavadinimus, o tautine kalba į vietos įstaigas galės kreiptis tik tie, kurie valstybinės kalbos nemoka.
Įstatymas liko tuščias, jo nebereikia nė lenkų bendrijai, – apibendrino D.Kuodytė,
Po pergalės balsavimuose dėl pataisų konservatorius Andrius Kubilius net pasiūlė įstatymą priimti skubos tvarka.
Rankų nenuleidžia
Tačiau skubos tikrai nenorėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Jie neslėpė pasipiktinę, kad įstatymas šitaip iškarpytas, ir tikino dar neprarandantys vilties grąžinti nuostatas dėl dvikalbių lentelių ir ne lietuvių kalbos paskutinėje įstatymo priėmimo stadijoje rudenį.
„Įvyko tai, kas turėjo įvykti anksčiau. Mes parodėme, kokias teises matome savo artimiesiems, Lietuvos piliečiams. Kairieji irgi parodė savo veidą. Bet palaukime rudens – priėmimo. Bus galimybė dar labiau susiaurinti teises ir parodyti už kokią valstybę esame – diktatūrišką vienkalbę ar demokratišką“, – kalbėjo Jaroslavas Narkevičius.
Kairieji irgi parodė savo veidą, – pyko J.Narkevičius.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis atkreipė Lenkų rinkimų akcijos atstovo dėmesį, kad jis pats taip pat balsavo už šį įstatymo projektą ir svarstė, ar paskui toks kalbėjimas apie tikrąjį veidą rodančius kairiuosius nėra „politinės šizofrenijos išraiška“.
Tokio įstatymo nebereikia ir lenkams?
Liberalė Dalia Kuodytė aiškino, kad po priimtų pataisų Tautinių mažumų įstatymas tapo absoliučiai beprasmis.
„Išbraukus deklaratyvias frazes ir kitų įstatymų apibrėžtus dalykus jis liko tuščias, jo nebereikia nei lenkų bendrijai“, – pažymėjo ji siūlydama Seimui rudenį verčiau svarstyti Vyriausybės rengiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris rengiamas ne tik lenkams, bet ir visoms kitoms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms padedant.
Vytautas Matulevičius prašė Seimo narių nebūti tokiems kategoriškiems ir pagalvoti pirmiausia apie Lietuvos santykius su Lenkija: „Norėčiau, kad neprisidėtume prie įtampos skatinimo.“
