„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 08 31

Tautinių mažumų mokyklos ilgina atostogas: rugsėjo 2 dieną vietoj pamokų visi streikuos

Vieniems rugsėjo 1-oji – naujų mokslo metų pradžios šventė, kitiems – proga surengti dar vieną protestą. Lietuvos lenkų organizacijų atstovai renkasi kaip tik tai. Šventės išvakarėse piketas surengtas prie Užsienio reikalų ministerijos (URM), rugsėjo 1-ąją J.Lelevelio gimnazijos atstovai protestuoti ketina prie Vilniaus savivaldybės, o rugsėjo 2-ąją Lietuvoje veikiančios tautinių mažumų mokyklos skelbia visuotinį streiką.
Piketas prie URM dėl mokyklų
Piketas prie URM dėl mokyklų / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Štai tokia naujųjų mokslo metų pradžia dalyje Vilniaus mokyklų. Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir Komitetai mokykloms apginti vieną po kito platina pranešimus apie būsimas protesto akcijas – piketas prie URM, mitingas prie Vilniaus savivaldybės, visuotinis streikas.

Prie URM – pirmą kartą

URM pirmą kartą įtrauktas į tų institucijų, šalia kurių piketuojama, sąrašą. Kaip rašo protesto akcijos rengėjai, „Užsienio reikalų ministerija su ministru Linu Linkevičiumi priešakyje, leisdama nepaisyti tarptautinių sutarčių, kompromituoja Lietuvą tarptautinėje arenoje. Neleisime skriausti mūsų vaikų. Mūsų vaikai yra diskriminuojami, o to negalime leisti“.

Anot akcijos organizatorių, pakeitus Švietimo įstatymą 2011 metais Lietuvos tautinių mažumų situacija pablogėjo, esą taip ribojamos jų teisės. „Mūsų vaikams tenka per didelis mokymosi krūvis. Juk mes, suaugusieji, dirbame po aštuonias valandas, o mūsų vaikai 7-8 valandas praleis mokykose, pamokose, o dar kiek turės mokytis namuose? Vaikai turi teisę į vaikystę“, – pikete sakė viena iš jo iniciatorių, Vilniaus tarybos narė Renata Cytacka.

Taip politikė kalba dėl to, kad tautinių mažumų mokyklas baigę abiturientai privalo laikyti tokį patį lietuvių kalbos egzaminą, kaip ir tie, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Kodėl kaip tik šiemet paaštrėjo kovojančių už savo vaikų teises Lietuvos lenkų protestai, belieka spėlioti.

Priežastis – Vilniaus mokyklų pertvarka?

Tiesa, viena iš priežasčių gali būti mokyklų pertvarka sostinėje. Vilniaus taryba priėmė sprendimus, pagal kuriuos keitėsi kai kurių sostinės mokyklų statusas, tarp jų buvo ir mokyklos su lenkų bei rusų dėstomąja kalba.

J.Lelevelio vidurinei mokyklai leista tapti gimnazija, tačiau ne Antakalnio gatvėse esančiose istorinėse šios mokyklos patalpose, o kitapus Neries – Minties g., kur iki šiol veikė šios mokyklos A.Vivulskio pagrindinio ugdymo skyrius. Antradienį, kai dauguma sostinės vaikų džiaugsis pirmąja mokslo metų diena, šios mokyklos bendruomenė piketuos prie Vilniaus savivaldybės.

Dar kelios mokyklos turėjo atsisakyti 11-12 klasių formavimo ir likti pagrindinės. Mokyklos savivaldybės sprendimus apskundė teismuose ir jau kelios tikina galinčios švęsti pergalę. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Simono Konarskio vidurinės mokyklos, kurioje ugdymas vyksta lenkiškai, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leido nuo rugsėjo formuoti 11 ir 12 klases, kol teismas išnagrinės prašymą panaikinti tarybos sprendimą dėl reorganizacijos. Teigiamo sprendimo jau yra sulaukusios ir Centro bei Lazdynų mokyklos.

Be šių trijų į teismus kreipėsi ir Levo Karsavino bei Aleksandro Puškino (rusų dėstomoji kalba) mokyklos.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Piketas prie URM dėl mokyklų
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Piketas prie URM dėl mokyklų

Rugsėjo 2 d. streikuos

Visos šios permainos lėmė, pasak tautinių mažumų organizacijų atstovų, tarp kurių – nemažai politikų, kad rugsėjo 2 dieną vaikai irgi neis į mokyklas, skelbiamas visuotinis streikas.

„Priėmėme sprendimą paskelbti streiką, t.y. nuo rugsėjo 2 d. neleisti savo vaikų į mokyklas. Suprantame, kad tai yra kraštutinė priemonė. Tačiau taip pat žinome, kad Švietimo įstatyme įtvirtinti tautinių mažumų švietimą diskriminuojantys nuostatai kur kas labiau skriaudžia mūsų vaikus. Valdžia niekaip nereagavo į prašymus, raginimus, piketus, kurie buvo surengti per pastaruosius kelerius metus, taip pat be atsako liko 60 000 gyventojų, pasisakiusių prieš tautinių mažumų švietimo padėtį bloginančius Švietimo įstatymo pakeitimus, parašai. Valdžia mus ignoravo, todėl buvome priversti pasirinkti mažesnį blogį“, – taip sprendimą rengti streiką aiškina jo organizatoriai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Renata Cytacka
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Renata Cytacka

Pasak R.Cytackos, prie streiko prisijungti ketina visos Vilniaus krašto tautinių mažumų mokyklos. Mokiniai, jų tėvai, mokyklų bendruomenės kviečiami susirinkti prie Aušros vartų, kur bus meldžiamasi.

Ar šios protesto akcijos turės kokį nors tęsinį, R.Cytacka nebuvo linkusi atsakyti. Esą galbūt valdžios atstovai atkreips dėmesį, imsis kokių nors pokyčių. Juk taip nutikę po birželio pradžioje vykusio mitingo prie Vyriausybės, nes iki tol kartota, kad mokyklų reforma nebus nukelta, o po to protesto vidurinės mokyklos gavo dar dvejus metus pertvarkai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs