Parlamentarai pasiryžę gaivinti J.Basanavičiaus svajonę ant Tauro kalno turėti Tautos namus, kuriems žemės sklypas už suaukotas lėšas nupirktas 1911 metais.
Perimti pastatą ir numatyti lėšų
Juozas Olekas, Eugenijus Jovaiša, Paulius Saudargas, Arūnas Gelūnas, Remigijus Žemaitaitis, Rita Tamašunienė ir Linas Balsys pasirašė Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinių kultūros rūmų – Tautos namų“ projektą, kuris registruotas vasario 14 dieną.
Pagal šį projektą Seimas turėtų pasiūlyti Vyriausybei parengti juridines ir finansines prielaidas „perimti pastatą V.Mykolaičio-Putino g. 5 valstybės nuosavybėn ir numatyti Lietuvos sostinėje esančią Pamėnkalnio (Tauro kalno) teritoriją Tautos namų – Nacionalinių kultūros rūmų statybai“.
Taip pat Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti „Tautos namų projekto įgyvendinimo programą atsižvelgiant į prioritetinę būsimų kultūros rūmų paskirtį visuomenės kultūrinių, edukacinių ir pažintinių poreikių tenkinimui, išryškinant pilietinę ir simbolinę šių rūmų vertę, numatant, kad pagrindinėms jų funkcijoms būtų skiriamos M.K.Čiurlionio vardo salė (simfoninei muzikai), J.Basanavičiaus vardo salė (universali koncertinė, žiūrovinė, visuomenės renginiams), Lietuvos naujųjų laikų visuomenės istorijos galerija – Atgimimo muziejus, Etnokultūrinis centras“.
Lėšos projektui turėtų būti numatytos jau 2018 metų biudžete. O tų lėšų prireiks išties nemažai. Kaip teigiama sprendimo aiškinamajame rašte, „nutarimo projektui įgyvendinti 2018 metais reikės apie 700 tūkst. eurų“. Iš viso per artimiausius trejus metus projektui įgyvendinti reikės apie 30-40 mln. eurų.
Svarstė Vilniaus savivaldybė
Iki šiol Tautos namų idėją karts nuo karto prisimindavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Iš viso per artimiausius trejus metus projektui įgyvendinti reikės apie 30-40 mln. eurų.
Pernai rugsėjį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė sakė, kad savivaldybė būtų pajėgi perimti visuomenės poreikiams buvusius Profsąjungų rūmus, jei taip nuspręstų taryba.
Tuomet vykusiame posėdyje Vilniaus taryba vienbalsiai pritarė įsipareigojimui, jog Taurakalnio teritorija yra svarbi vietos bendruomenei viešajam interesui tenkinti. Sklype, kur šiuo metu stovi buvę Profsąjungų rūmai, įsipareigota įgyvendinti Tautos namų – kultūros centro idėją. Tai numatančią rezoliuciją Vilniaus politikai buvo priėmę dar 2012-aisiais, tačiau, kaip rašė BNS, jokių teisinę galią turinčių sprendimų iki šiol nesiėmė.
Rugsėjo vidury priimtas tarybos sprendimas leis aplinkiniame sklype, kurį savivaldybei dar turėtų perduoti Nacionalinė žemės tarnyba, įkurti parką, taip pat pradėti planavimo darbus, kaip ateityje turėtų atrodyti pastatas. Sklypo po pačiais Profsąjungų rūmais paskirtis pakeista jau prieš pusantrų metų iš visuomeninės į rekreacinę.
Savininkai bankrutuoja
Pernai birželį Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame informavo, kad Profsąjungų rūmų žemės sklypo naudojimo paskirtis beveik prieš metus buvo pakeista iš visuomeninės į rekreacinę, o tai leistų rūmų savininkams – bendrovei „VIPC Vilnius“ – dabartinį ar galbūt vietoje jo iškilsiančius naujus statinius pritaikyti verslo, o ne visuomenės poreikiams.
„Ilgą laiką buvę Profsąjungų rūmai nesulaukia jokių investicijų: pastatas apleistas, o vilniečiai ir miesto svečiai neturi deramos simfoninių koncertų salės. Todėl mes imamės aktyvių veiksmų, kurie leis efektyviau ieškoti investuotojo ir išjudinti šį apmirusį projektą“, – pranešime cituotas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Ant Tauro kalno stovinčių Profsąjungų rūmų kreditoriai juos valdančiai bendrovei „VIPC Vilnius“ iškėlė bankroto bylą.
Tačiau pernai liepą baigėsi sklypo nuomos sutartis, jokių veiksmų verslininkai čia atlikti negali. O dabar skelbiama, kad „VIPC Vilnius“ bankrutuoja. Apie tai sausio 2 dieną pranešė pati bendrovė, kaip teigta, „ant Tauro kalno stovinčių Profsąjungų rūmų kreditoriai juos valdančiai bendrovei „VIPC Vilnius“ iškėlė bankroto bylą“.
Tame pačiame pranešime „VIPC Vilnius“ direktorius Darijus Vilčinskas teigė, kad tolesni su bendrove susiję veiksmai priklausys ne tik nuo kreditorių, bet ir nuo Vilniaus politikų valios: „Per 10 metų bendrovei taip ir nepavyko gauti pastato sutvarkymui bei pritaikymui šiuolaikiniams poreikiams būtinų leidimų. Maža to, ji buvo įvelta į nesąžiningas derybas su miesto valdžia.“
Vilniaus meras R.Šimašius penktadienį, vasario 17 dieną, ketina susitikti su kultūros ministre Liana Ruokytė-Jonsson ir aptarti, kaip ant Tauro kalno įrengti aukštos klasės koncertų salę.
Bandė iškeisti
Rugsėjį A.Vaitkunskienė teigė, kad šis pastatas paskutinį kartą vertintas 2009-aisiais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo pradėjusios kristi, administracijos direktorės pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jis tuomet buvo vertas 6,7 mln. eurų. Tuo metu sklypo po pastatu vertė šių metų duomenimis – dar 940 tūkst. eurų.
Praėjusios kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VIPC Vilnius“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus. Tuomet planuota, jog savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti per 12 mln. eurų, o jų savininkei bendrovei „VIPC Vilnius“ mainais būtų perduoti 5 kiti pastatai Vilniuje bei Palangoje, kurių vertė – 5,7 mln. eurų. Be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų. Pasklidus kalboms, kad vis dėlto mainai nėra lygiaverčiai, planų atsisakyta.
Registrų centro duomenimis, 64,9 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdo Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Velmark Investments Limited“, 35,1 proc. – statybų bendrovė „Veikmė“.