Įvairių teatrų atstovai teigė, kad rodydami spektaklius pajūryje ne tiek tikisi užsidirbti, kiek suteikia galimybę po atostogų grįžusiems aktoriams apšilti prieš sezono pradžią. Tai taip pat gera proga pasiekti tuos žiūrovus, kuriems teatras yra retas malonumas, – mažesnių miestų, miestelių gyventojus.
„Rugpjūtį į teatrus jau būna grįžę po atostogų pailsėję aktoriai. Tačiau žiūrovai vis dar ilsisi pajūryje, todėl mums tenka važiuoti pas juos“, – teigė Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas. Jo vadovaujama teatro trupė jau kelerius metus neturi nuolatinės prieglaudos, teatro pastatas šiuo metu rekonstruojamas, todėl ir gastrolės Palangoje šiems teatralams jau tapo įprastos.
„Net negalėčiau prisiminti, kada ėmė klostytis tradicija rugpjūtį planuoti gastroles pajūryje. Tiesiog taip jau susiklostė, kad paskutinį vasaros mėnesį važiuojame į Palangą pas savo vasarojančius žiūrovus“, – šypsojosi Kauno valstybinio dramos teatro atstovė spaudai Jurga Knyvienė.
Šią vasarą Kauno ir Klaipėdos dramos teatrų gastrolių laikas sutampa, tačiau tikimasi, kad abiem žiūrovų pakaks. Į pajūrį spektaklius veža ir dar vienas kauniečių teatras „Bravo“. Pailsėjęs, besišypsantis, atsipalaidavęs, neslepiantis emocijų – taip į spektaklius kurortuose ateinantį žiūrovą apibūdina čia gastroliuojantys teatrai. Palangoje ar Nidoje į spektaklius išsiruošę žiūrovai yra ir mažiau reiklūs nei nuolat minutes skaičiuojantys ir šiaip ne taip po darbo dienos į teatrą suspėję miestiečiai.
„Vasarą spektaklius lankantys žiūrovai skiriasi nuo tų, kurie juos žiūri žiemą. Ir, be abejo, poilsiaujantis žiūrovas yra kitoks nei dirbantis“, – tikino „Domino“ teatro komunikacijos projektų vadovė Vaiva Pranculytė.
Kitokia aplinka
„Žiūrovai kurortuose mažiau tikisi meninių aukštumų“, – teigė Kauno valstybinį dramos teatrą į pajūrį atlydėjusi J.Knyvienė. Ji svarstė, kad įtakos tam gali turėti ir tai, kad spektakliai rodomi visai kitokioje aplinkoje nei Dramos teatras – Palangos kultūros centre „Ramybė“. Čia žiūrovai sėdi prie staliukų, spektaklį žiūri gurkšnodami vyną, užkandžiaudami. Čia paprastai nebūna žiūrovių puošniomis šiugždančiomis suknelėmis ir juodais kostiumais pasipuošusių vyrų. Net spektaklių dekoracijos Palangoje ne tokios įmantrios – svarbiausia, kad jos tilptų nedidelėse scenose.
Šiemet kauniečiai į kurortą atvežė Mariaus von Mayenburgo „Bjaurųjį“, Dmitrijaus Lipskerovo „Jeleną ir Šturmaną“, Tonino Guarre „Ketvirtąją kėdę“ bei Juhano Smuulo „Svečiuose pas pulkininko našlę“. Pastarasis į Palangą keliauja jau kelintą sezoną iš eilės – žiūrovai jį yra itin pamėgę. „Jis labai mėgstamas ir Kaune. Spektaklis puikiai tinka atsipalaidavimui“, – pridūrė J.Knyvienė.
Konkurentė – jūra
Klaipėdos dramos teatras į Palangą šią vasarą ruošiasi keliauti du kartus. Teatras spektaklius rodo kaip tik šiomis dienomis. Dar kartą į pajūrį teatralai grįš vasarai baigiantis. Šįkart teatras didžiausiame Lietuvos kurorte rodo Frencio Veberio „Vakarienę su idiotu“, Erico Emmanuelio Schmitto „Jausmų tektonika“ ir Piotro Gladilino „Iš miglos išniro angelas“.
Anot teatro vadovo G.Pranckūno, į kurortus važiuojama ne tik iš finansinių paskatų – bilietų kainos kurortuose kiek kilstelėtos. „Tradiciškai gastrolėmis siekiama, kad aktoriai prieš intensyvų sezoną grįžtų į ritmą, nepamirštų publikos“, – teigė teatro vadovas.
Anot jo, kurortuose pagrindinis spektaklių konkurentas – gražus oras. Jei šilta ir saulėta, poilsiautojai nesiskirsto iš paplūdimio ir mieliau vakaroja prie jūros nei žiūrėdami spektaklį.
„Poilsiautojai kurortuose paprastai neperka bilietų iš anksto. Apie pramogas ima mąstyti išvakarėse arba tą pačią dieną“, – pastebėjo Kauno valstybinio dramos teatro atstovė J.Knyvienė.
Šiltai priėmė ir miuziklą
Pats daugybę sezonų važiavęs vaidinti į Palangą G.Pranckūnas prisimena, kad čia žmonės ne tokie priekabūs. „Per vienas gastroles man yra nutikęs toks kuriozas: turėjau rimtą vaidmenį, tačiau bėgiodamas po man svetimą sceną kažkaip susipainiojau užuolaidose ir vieną jų dalį trūktelėjau taip, kad žiūrovams nebesimatė pusės scenos“, – prisiminė aktorius, dabar vadovaujantis uostamiesčio Dramos teatrui.
Sostinės „Domino“ teatras šią vasarą taip pat žymiai aktyviau nei ankstesniais metais gastroliuoja po pajūrį. Anot V.Pranculytės, stengiamasi, kad spektakliai būtų rodomi kuo vėliau – kai poilsiautojai jau būna grįžę iš pajūrio, pavakarieniavę. Be lengvų komedijų, šis teatras pabandė į pajūrį atvežti ir rimtesnį žanrą – miuziklą. „Paryžiaus katedra“ poilsiautojų buvo priimta labai šiltai.
V.Pranculytė taip pat pastebėjo, kad šią vasarą puikiai sekasi ir Nidoje. „Ten spektaklius rodome žymiai dažniau nei ankstesniais metais, nors susisiekimas su Kuršių nerija sudėtingesnis, nuvežti dekoracijas sunkiau nei į Palangą. Tiesa, Palangoje žymiai sudėtingesnės konkurencinės sąlygos, poilsiautojai čia turi kur kas didesnį renginių pasirinkimą“, – du kurortus lygino V.Pranculytė.
