„Dirbti mums reikia žymiai daugiau, tačiau, kai nori – viską gali“, – teigė prieš metus įsikūrusios klounų teatro studijos „Dulidu“ atstovė Kamilė Kondrataitė, Klaipėdos universitete neseniai baigusi režisūros studijas.
Per metus Klaipėdoje atsirado bent keli iniciatyvių jaunuolių įkurti teatrai. Nepaisydami to, kad tenka įveikti finansinius barjerus, jie ryžtasi rimtiems iššūkiams – kurti nepriklausomus teatrus.
„Svarbiausia – labai norėti, visa kita paskui susidėlioja savaime. Žiūrovą suras visi“, – optimizmu tryško ir staigmenų teatro „Jeigu“ vadovė Giedrė Žlabytė. Šis prieš metus įsikūręs teatras veiklą pradėjo buvusioje pramoninėje teritorijoje, Naujojo uosto gatvėje, kur veikia „Memelio miestas“. Surasti patalpas, kur repetuoja ir spektaklius rodo „Jeigu“ teatras, ne taip paprasta. Tačiau visada atsiranda norinčių pasižiūrėti neįprastų vaidinimų, pasimokyti improvizuoti. Niekas nepaiso to, kad sėdėti čia reikia ne ant prašmatnių teatro kėdžių, o ant suolo. „Milžiniškų investicijų mums nereikėjo – visa, ką sukūrėme, padaryta mūsų rankomis. Patys remontavome patalpas, dažėme“, – teigė G.Žlabytė.
Staigmenų, kaip jie pasivadino, teatras „Jeigu“ subūrė kelis Klaipėdos universiteto absolventus, baigusius meninės krypties studijas. Pati G.Žlabytė baigė režisūros studijas. „Teatras traukė visada. Todėl tai, ką mes dabar darome – itin prie širdies. Taip, tai buvo drąsus žingsnis. Ir mes labiau orientuojamės ne į spektaklius, o į renginius. Nors esame pastatę poezijos, melodijos ir judesio koliažą „Raudona ir beribė“ pagal Žako Prevero eiles. Tačiau puikiai žinome, kad spektaklių statymas kainuoja nemažus pinigus, todėl šiam malonumui turime užsidirbti organizuodami įvairius renginius, vakarėlius“, – pasakojo G.Žlabytė.
Tenka dirbti žymiai daugiau
Dabar „Jeigu“ teatre be improvizacijos pamokų, rengiami ir teatralizuoti gimtadieniai vaikams.
„Esame staigmenų teatras, todėl siekiame, kad kiekvienas mūsų pasirodymas būtų lyg staigmena. Todėl ir teatre scenos nėra – norime būti arčiau žiūrovo“, – teigė „Jeigu“ vadovė.
Ar toks drąsus žingsnis – kurti savo teatrą – bus ir finansiškai naudingas, anot G.Žlabytės, dar sunku vertinti. „Praėjo dar tik vieneri metai, tad išvadoms dar anksti. Tačiau jau dabar matau, kad išgyventi iš to galima“, – tikino pašnekovė.
Žvejų rūmuose repetuojančios Klounų teatro studijos „Dulidu“ atstovė K.Kondrataitė įsitikinusi, be optimizmo šioje srityje mažai ką pasieksi. „Išgyventi tikrai galima, juk yra įvairiausių galimybių, galima rašyti projektus. Tačiau dirbti reikia žymiai daugiau, jei norima turėti rezultatą, tačiau viskas įmanoma“, – kalbėjo režisūros studijas neseniai užbaigusi Kamilė.
Klaipėdoje, kur žiūrovai turi nemenką pasirinkimą, klounų teatras atrado savo nišą. Anot K.Kondrataitės, tokio klounų teatro, kur į vaidinimus įjungiamos ir lėlės – Lietuvoje galbūt daugiau ir nėra. „Palaikymą iš tiesų turime – ir artimųjų, ir dėstytojų. Jie visada yra šalia mūsų, pataria, kai reikia“, – atviravo pašnekovė.
Atsiviliojo V.Masalskį
Akademikai žinią, kad jų studentai ryžtasi drąsioms iniciatyvoms kurti savo teatrus, sutiko entuziastingai.
„Laikas suprasti, kad teatras – tai toli gražu ne pastatas su ištaigingomis scenomis, salėmis. Teatras – tai žmonės, kuriantys ir pramoninėje zonoje, kaip mūsų dokas, ir aikštėse. Jis turi būti gyvas, pulsuojantis, tada gali gimti ir stebuklai. Kol reanimuojamas Klaipėdos dramos teatro pastatas, išradingi teatralai sėkmingai malšina žiūrovų troškulį“, – teigė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė.
Tačiau kartu apgailestaujama, kad visi kūrėjai koncentruojasi Klaipėdoje – į provinciją išvyksta tik retas. „Ši koncentracija labai panaši į sostinės sindromą, kai visi verda viename katile. Stebuklus galima kurti ir šalies pakraščiuose. Kaip kadaise J.Miltinis Panevėžyje sukūrė pasaulinio garso teatrą“, – pastebėjo D.Vaigauskaitė.
Režisūros katedra jau dabar sulaukia studijomis susidomėjusių jaunuolių skambučių. Žinia, kad jau šį birželį aktorių kursą Klaipėdoje renka profesorius Valentinas Masalskis, jau pasklido plačiai.
Nuo kitų metų uostamiestyje intensyviai dirbs scenografė Renata Valčik, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė. Tačiau drauge Menų katedrą pasiekė ir liūdnos naujienos – kurti ir gyventi į sostinę išvyksta Vytautas ir Velta Anužiai.
Teatro dienos proga – „Padėkos kaukės“
Šeštadienį, Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, Žvejų rūmuose, po Klaipėdos dramos teatro spektaklio „Aršenikas ir seni nėriniai“ premjeros, bus išdalytos tradicinės „Padėkos kaukės“ už reikšmingiausius darbus Klaipėdos teatriniame pasaulyje praėjusiais metais.
Sekmadienį paaiškės ar klaipėdiečiai pelnys ir Auksinius scenos kryžius. Reikšmingiausiam įvertinimui už indėlį į teatro plėtojimą yra nominuoti net keli Klaipėdos teatralai. Daugiausiai nominacijų sulaukė Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“, pagal G.Grajausko pjesę. Pats autorius taip pat nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
