„Tvarkoje nurodomi tikslūs konkursų skelbimo terminai – prieš 4 mėnesius, iki pasibaigs nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos vadovo darbo sutarties terminas, ir prieš 2 mėnesius, iki pasibaigs valstybinio ar savivaldybės teatro ar valstybinės ar savivaldybės koncertinės įstaigos vadovo darbo sutarties terminas“, – pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Pažymima, kad pakeitimai buvo būtini, kad užtikrintų skaidrią, nešališką ir nediskriminuojančią konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas eigą.
Taip pat tvarkoje pirmą kartą reglamentuoti konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus komisijų narių reputacijos ir nešališkumo klausimai, aptarta galimybė teatrų ir koncertinių įstaigų savininkams skelbti tarptautinius konkursus.
Dabar naujieji vadovai bus žinomi iš anksto ir netgi galės ruoštis veiklos planavimui
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymėjo, kad priėmus nutarimą bus aiškiau ir suprantamiau įgyvendinamos Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatos dėl konkursų organizavimo, komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo bei konkurso tvarkos.
„Iki šiol turėdavome atvejų, kai kultūros įstaigos neturėdavo vadovų keletą mėnesių arba pasibaigus ankstesnio vadovo kadencijai įstaigą ištikdavo tam tikras tarpuvaldis – dabar naujieji vadovai bus žinomi iš anksto ir netgi galės ruoštis veiklos planavimui“, – pranešime teigia ministrė.
Ši tvarka įsigaliojo gegužės 6 dieną.
Kaip skelbė BNS, Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė, kad iki dviejų būtų ribojamos teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijos. Ši naujovė įsigaliotų, jei Kultūros ministerijos parengtoms pataisoms pritartų ir Seimas.
Pataisos taip pat numatyto galimybę be konkurso iki vienerių metų laikotarpiui paskirti laikiną įstaigos vadovą ne iš esamo jos personalo.
„Tarkime, atsitinka įstaigose, kad vadovai yra pašalinami nuo pareigų, tai tokiais atvejais atvejais paprastai norima užtikrinti sklandų ir harmoningą institucijos darbą, o jeigu tai yra su nušalintuoju susiję kiti asmenys, tai tokiu būdu susidaro tam tikros komplikacijos“, – Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę aiškino kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson.
Pakeitimai parengti, kai paaiškėjo, kad teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, nors kilo abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą.
Klausimų daliai politikų kelia ir buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio sprendimas skelbti LNOBT vadovo konkursą iki dabartinės G.Kėvišo kadencijos pabaigos – šių metų liepos 15 osios – likus metams. Šiame konkurse G.Kėvišas užsitikrino galimybę teatrui vadovauti dar vieną kadenciją.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
