– Termovizinės nuotraukos taip pat dažniausiai parodo, kad namas šilumą praranda per stogą, duris, langus. Ar tikrai tai yra „probleminės“ vietos, ar tai rodo tiesiog apie kokybės stoką?
– Termovizoriai visada parodo, kad per langus ir duris išeina daugiau šilumos. Taip yra todėl, kad per lango ir durų 1 kv. m šilumos išeina 5–8 kartus daugiau nei per sienos 1 kv. m. Kuo pastate yra daugiau langų ir durų, tuo iš pastato išeina daugiau šilumos. Taip yra ir kitose šalyse, esančiose mūsų klimato zonoje.
Pažymėtina, kad dabar gaminamų langų ir durų kokybė yra žymiai geresnė nei gamintų sovietmečiu. Dabartinių langų ir durų šilumos pralaidumas yra apie 3,5 karto mažesnis nei gamintų tada. Mano stebėjimai rodo, kad dabar gaminamų langų ir durų kokybė pagerėjo labai smarkiai. Vokietijos specialistai teigia, kad langų ir durų gamintojai kokybės srityje padarė didžiausią pažangą. Taip yra todėl, kad dabartiniai langai yra sandarūs, jų stiklo paketai užpildomi šilumos izoliaciją gerinančiomis dujomis, vartojami šilumą atspindintys (selektyviniai) stiklai, žymiai kokybiškesni rėmai.
Dabartinių langų ir durų šilumos pralaidumas yra apie 3,5 karto mažesnis nei gamintų sovietmečiu.
– Koks dažniausiai pasitaikantis langų ir durų brokas? Kaip jį atpažinti?
– Defektų dažniausia pasitaiko apšiltinant langų ir durų jungtis su sienomis, t. y. kartais paliekamos tarp langų ir sienų kiaurymės, iškrypusios, netinkamos atramos, nekokybiškai prijungiamos nuolajos. Tokios vietos gali peršalti, ten gali susidaryti drėgmės kondensatas, gali veistis pelėsiniai grybai.
Modernizuojant eksploatuojamus pastatus, yra problemų su angokraščių ir sąramų apšiltinimu. Yra atvejų, kai anksčiau keistų langų rėmai yra smarkiai įleisti į sieną ir dėl to ant angokraščių bei sąramų nėra vietos šilumos izoliacijai. Kai angokraščiai ir sąramos neapšiltintos, tai pro tas vietas išeina daugiau šilumos, tos vietos gali peršalti, ten gali veistis pelėsiniai grybai (mikromicetai).
Statant naujus langus ir duris, būtina juos statyti taip, kad vėliau galima būtų patikimai apšiltinti prie jų esančius angokraščius ir sąramas. Žmonėms nereikėtų bijoti langų su plastikiniais rėmais. Jie nėra pavojingi. Tam, kad galima būtų natūraliu būdu vėdinti patalpas, kad nesikauptų patalpose drėgmė, nesiveistų pelėsiniai grybai ir būtų sveikatai tinkamas mikroklimatas, rekomenduoju rinktis langus su vėdinimo orlangiais.
– Kokias galėtumėte įvardinti stogo įrengimo klaidas?
– Kalbant apie stogus, tenka pabrėžti, kad senuose stoguose dažnai pasitaiko sudrėkusi ir užteršta įvairiais teršalais (net mėšlu) sena šilumos izoliacija ir kiti stogo sluoksniai. Dėl to, tokie stogai blogai izoliuoja šilumą, dėl jų užterštumo patalpose gali susidaryti antisanitarinė aplinka.
Dažnai senuose stoguose drėgmė ir teršalai užkonservuojami, kaip muziejinė sovietinė „vertybė“.
Darant stogų papildomą šiltinimą ir naują hidroizoliacinę dangą, būtina atlikti seno stogo patikrą ir sutaisyti jame aptiktas drėgnas ir užterštas vietas. Geriausia būtų seną sovietinį ruberoidą ir užterštus stogo sluoksnius visai pašalinti, užterštą vietą dezinfekuoti, užpildyti naujomis medžiagomis ir tik po to dėti naują šilumos izoliaciją ir hidroizoliacinę dangą. Tenka konstatuoti, kad taip yra daroma retai. Dažnai senuose stoguose drėgmė ir teršalai užkonservuojami, kaip muziejinė sovietinė „vertybė“.
Kai stogas yra papildomai šiltinamas, jis tampa aukštesnis, tada tenka aukštinti parapetus arba papildomai ant jų daryti apsaugines tvoreles. Tvoreles prie parapetų reikia tvirtinti iš šono (1 pav.). Yra atvejų, kai apsaugines tvoreles tvirtina iš viršaus tiesiai ant skardinės parapetų dangos. Tokiu atveju, sulankstoma ir prakiurdinama skardinė parapetų danga, ant kurios kaupiasi vanduo ir teršalai, kurie vėliau skverbsis į parapetus, stogą bei kitas vietas.
– Ar patys žmonės, atidžiau prižiūrėdami statybų procesą galėtų įtarti, kad darbai vykdomi ne visiškai laikantis reikalavimų?
– Statybvietėse pašaliniams žmonėms dėl jų saugumo lankytis yra draudžiama. Lietuvos Statybos įstatyme nurodoma, kad modernizuojamų ir naujų pastatų statybos veiksmus privalo prižiūrėti (stebėti) patirtį turintis aukštos kvalifikacijos atestuotas statybos techninis prižiūrėtojas. Jis priima statybininkų darbus, vertina jų kokybę ir priima sprendimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Visais atvejais gyventojams geriausia būtų aiškintis su techniniu prižiūrėtoju arba su atitinkamą kvalifikaciją turinčiais specialistais.
Aplinkos ministerija primena, kad svarbu rūpintis ne tik statybų proceso, bet ir statybinių medžiagų kokybe. Natūralios, sertifikuotos ir 100 proc. perdirbamos statybinės medžiagos – tai nauda ne tik gamtai, bet ir žmogui. Rinkdamiesi kokybiškas statybines medžiagas gyventojai prisideda prie aplinkos tausojimo bei gerina savo namų mikroklimatą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
