Savivaldybės atstovų teigimu, pats mokslo parkas yra nuostolingas, o mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi milžiniškiems atlyginimams, todėl būtina organizaciją pertvarkyti. Kitu atveju įstaigai esą grėstų bankrotas, o bankas atsiimtu už paskolą statytas apie 6,4 tūkst. kv. m ploto patalpas.
„Išlaidaujama ne pagal pajamas, todėl jau kitais metais gali nutikti taip, kad parkas bankrutuos. Savivaldybė į projektą yra investavusi didžiąją dalį pinigų – 6 mln. Lt, todėl norime šias investicijas išsaugoti“, – aiškino vicemeras Vidmantas Martikonis.
Viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ dalininke Savivaldybė tapo 2004-aisiais, jai priklauso 30 proc. balsų teisės dalininkų susitikime. „Realiai jokių sprendimų vieni priimti negalime, o universitetai, kurie taip pat yra dalininkai, priešinasi taupymo planams. Taip pat ir atlyginimų mažinimui. Šiuo metu įstaigos vadovai uždirba apie 12 tūkst. Lt per mėnesį, sunkmečiu tai neleistina prabanga“, – dėstė V.Martikonis.
Anot jo, savivaldybė artimiausiu metu sieks padidinti savo balsų skaičių dalininkų susirinkimuose, ketinama peržiūrėt viešosios įstaigos įstatus.
Siekiama grąžinti skolas
Saulėtekio slėnyje, pagal pirminę idėją, ilgainiui turėtų įsikurti daugybė perspektyvių aukštųjų technologijų įmonių, mokslo parkas pristatomas kaip branduolys apie kurį turėtų formuotis visos Lietuvos verslo ir mokslo branduolys.
Išlaidaujama ne pagal pajamas, todėl jau kitais metais gali nutikti taip, kad parkas bankrutuos. Savivaldybė į projektą yra investavusi didžiąją dalį pinigų – 6 mln. Lt, todėl norime šias investicijas išsaugoti. Aiškino vicemeras Vidmantas Martikonis.
„Dirbame tik pusę metų, taip greitai laimėjimais pasigirti negalime. Visa slėnio veikla yra orientuota į technologijomis grįsto verslo vystymą, veikia verslo inkubatorius, kur besivystančiam verslui suteikiamos lengvatinės sąlygos“, – aiškino „Saulėtekio slėnio“ direktorius Andrius Bagdonavičius.
Pasak pašnekovo, technologijų parkas dar nėra pelningas, tačiau skoloms bankams grąžinti yra skiriami visi resursai. „Man naujiena, kad pas mus esą kažkas labai negerai. Galbūt čia kai kurie politikai ieško dividendų prieš rinkimus. Negalime pasakyti kaip bus rytoj, tačiau kol kas tikrai neblogai laikomės“, – teigė A.Bagdonavičius.
Šiuo metu iš nuomojamų 6,4 tūkst. kv. m technologijų parko apie 80 proc. yra užimta.
„Bėda yra ta, kad kai kurie valdžios atstovai į slėnį žiūri kaip į nekilnojamojo turto nuomos įmonę, nors tikslai visai kiti. Džiaugiamės, kad savivaldybė vėl susidomėjo parku, nes du metus apskritai nebuvo jokio kontakto su šiuo dalininku, tačiau baimė dėl tų 6 mln. Lt yra perdėta“, – pasakojo Vilniaus universiteto Strateginės plėtros prorektorius Juozas Rimantas Lazutka.
Anot jo, savivaldybės noras padidinti įtaką viešojoje įstaigoje yra suprantamas, tačiau verslo slėniai visame pasaulyje geriau veikia ten, kur institucijos mažiau kišasi į jų veiklą.
„O atlyginimai tikrai gali būti tokio dydžio – tai yra sumos gaunamos už vykdomus projektus ir pinigai tikrai neatkeliauja iš mokesčių mokėtojų kišenės. Be to, slėnis turi būti pavyzdys tiek verslui, tiek mokslui, o už darbą turi būti deramai atlyginama“, – sakė R.J.Lazutka.
Siekiant kompromiso tarp Saulėtekio slėnio dalininkų, ketinama vėl sugrąžinti kadaise panaikintą viešosios įstaigos valdybą, kuri galėtų efektyviau ir greičiau priimti reikiamus sprendimus.
„Esame atviri deryboms, o savivaldybės dalies padidinimo klausimas tikriausiai bus atidėtas vėlesniems laikams“, – patikino R.J.Lazutka.
Lazerių technologijos
Saulėtekio universitetinis miestelis – Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėta kaip teritorija, kurioje turėtų kurtis žinių ekonomikos branduolys. Pagrindinės technologijos, kurios turėtų būti vystomos slėnyje – puslaidininkių fizika, elektronika ir organinė elektronika, lazerių technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologija. Mokslo žinios turėtų būti pritaikomos kuriant technologijomis grįstą verslą Lietuvoje.
