„Jei produktų etiketėse bus parašyta, kad nėra dažiklių, aromato ar skonio stipriklių, ištyrus laboratorijoje, tokių medžiagų neturės būti randama. Jei produkte bus nustatytos medžiagos, kurių pagal ženklinimą neturėjo būti, gamintojai privalės pakeisti produkto receptūrą arba etiketę. Nebus gilinamasi, kaip tos medžiagos į produktą pateko“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Vadovaujantis Reklamos įstatymu, ženklinimo etiketėse draudžiama nurodyti, kad maisto produktas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi tos pačios rūšies produktai. Pavyzdžiui, reklamuojat žuvų konservus, rašoma „Be konservantų“, nors tokiuose produktuose konservantų negalima naudoti. Tokiu užrašu gamintojas lyg ir nemeluoja, bet pažeidžia sąžiningos reklamos principus, teigdamas, kad jo produktas išskirtinis, nors toks nėra.
„Yra daugybė medžiagų, kurių gamintojai nededa į maisto produktus. Kai kurios jų patenka į maisto produktus su žaliavomis arba gali susidaryti gamybos metu. Reikalavimai aiškūs – maisto produkto sudėties ženklinime turi būti nurodytos visos medžiagos, kurios dedamos jį gaminant, o ne tos, kurios nededamos. Todėl nelabai suprantama, kam reikia išskirti teiginius „Be maisto priedų“ ar kt.“, – pabrėžė Z. Stanevičius.
Z.Stanevičiaus teigimu, jeigu laboratoriniai tyrimai patvirtins, kad gaminio turinys atitinka teiginius etiketėje, tokių produktų perženklinti nereikės. Priešingu atveju už vartotojų klaidinimą grės baudos ar net produktų išėmimas iš prekybos. „Gamintojai turėjo beveik metus susitvarkyti ir apgalvoti tinkamas reklamos strategijas, todėl papildomas laikas jiems nebus suteiktas,“ – tvirtino Z. Stanevičius.
Pažymėtina, kad vykdydama valstybinę kontrolę, VMVT nereikalaus iš maisto tvarkymo subjektų išankstinių maisto produktų tyrimų protokolų, patvirtinančių ženklinimo informacijos teisingumą.
