Iki 2012 metų rudens „Litexpo“, kaip ir daugelis kitų valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų bendrovių, turėjo perkančiosios organizacijos statusą ir privalėjo visus viešuosius pirkimus vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Tačiau pasinaudojant politiniu tarpuvaldžiu, kai ūkio ministras Rimantas Žylius jau krovėsi daiktus, o nauja ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė dar nebuvo prisiekusi, „Litexpo“ vadovybė 2012 m. spalio 29 dieną nutarė atsisakyti perkančiosios organizacijos statuso ir viešuosius pirkimus vydyti pagal tuomečio direktoriaus Dariaus Aleknavičiaus patvirtintas pirkimų taisykles.
„VIA Media“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „Indiana.Lt“ konsorciumas konkurse pateikė 815 tūkst. litų kainą, o „Idea prima“ ir „Ministerium“ darbus atlikti ryžosi už 1,2 mln. litų.
Dabartinis „Litexpo” direktorius Mindaugas Rutkauskas sako, kad šis sprendimas buvo labai naudingas parodų ir kongresų centrui. Esą jis niekada nevykdė jokių valstybinių užsakymų ir negaudavo finansavimo iš valstybės, todėl ir neturėtų būti ribojamas valstybės įmonėms taikomų apribojimų pirkimuose.
Tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas, nagrinėdamas su „Litexpo“ viešuoju pirkimu susijusią bylą šiemet lapkričio 30 dieną nustatė, kad parodų ir kongresų centras „Litexpo“ yra perkančioji organizacija ir turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.
Šį teismo sprendimą „Litexpo“ ketina skųsti kasacine tvarka.
Įklimpo dėl reklamos
Dėl „Litexpo“ galimybės nebūti perkančiąja organizacija suabejojo pernai parodų ir kongresų centrui reklamos paslaugas bandžiusių parduoti bendrovių „VIA Media“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „Indiana.Lt“ konsorciumas.
Nors ši įmonių grupė konkurse pateikė pigesnį pasiūlymą, „Litexpo“ pernai sausį nutarė Reklaminės informacinės kūrybos ir gamybos, reklamos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugų pirkimo konkurso nugalėtoja paskelbti kitą įmonių grupę, kuriai priklauso „Idea prima“ ir „Ministerium“.
„VIA Media“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „Indiana.Lt“ konsorciumas konkurse pateikė 815 tūkst. litų kainą, o „Idea prima“ ir „Ministerium“ darbus atlikti ryžosi už 1,2 mln. litų.
Pasiūlymai vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Techninis „VIA Media“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „Indiana.Lt“ pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu ir įvertintas 52,60 balų iš 60, tačiau vertinant finansinį (kainų) pasiūlymą, buvo paprašyta pagrįsti neįprastai mažą kainą.
Bendrovė paaiškino, kad į pasiūlymą neįtraukė parodos „Baldai“ reklamos ir pridūrė, kad šią reklamos kampaniją atliktų už 86 tūkst. litų.
Tačiau „Litexpo“ vadovybės paaiškinimai neįtikino. Konkurso nugalėtojomis buvo paskelbtos „Idea prima“ ir „Ministerium“.
Tuomet „VIA Media“ kreipėsi į teismą prašydama konkurso rezultatus naikinti.
Pirmosios instancijos teismas priėmė „Litexpo“ naudingą sprendimą, todėl konkursą pralaimėjusi įmonė kreipėsi į Apeliacinį teismą.
Šis šiemet lapkričio 30 dieną priėmė labai įdomų sprendimą.
Konkurso rezultatai naikinami, bet sutartis lieka
Lietuvos Apeliacinis teismas nutarė panaikinti „Litexpo“ konkurso Reklaminės informacijos kūrybos ir gamybos, reklamos sklaidos, ryšių su visuomene ir komunikacijos paslaugų pirkimo sąlygas, 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą atmesti „VIA Media“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „Indiana.Lt“ pasiūlymą ir 2015 m. sausio 8 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų.
Tačiau „Litexpo“ sutartį su „Idea Prima“ ir „Ministerium“ teismas paliko galioti, nes ji jau baigiama vykdyti ir yra sudaryta iki 2016 m. vasario mėnesio.
Labai keistas yra teismo sprendimas ir labai palaikau idėją jį skųsti, – sako D.Aleknavičius.
„Teisėjų kolegija turi pagrindą ją išsaugoti, netaikant restitucijos“, – nurodoma sprendime.
„VIA Media“ teismas priteisė tik bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau visus bylos dalyvius kur kas labiau nei pats konkurso pripažinimas negaliojančiu sudomino kiti teismo išdėstyti dalykai. Apeliacinis teismas sprendime nurodo, kad „Litexpo“ yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, nors to statuso yra atsisakiusi, ir privalėjo organizuoti pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad „Litexpo“ – valstybės įmonė, kurios 98,77 proc. akcijų valdo Ūkio ministerija, o 1,23 proc. – fiziniai asmenys. Be to, teismas konstatavo, kad „Litexpo“ atsisakydama pelno imasi organizuoti valstybei svarbias konferencijas ir negali paaiškinti, kodėl apskritai atsisakė perkančiosios organizacijos statuso.
„Litexpo“: teismas peržengė ribas
Tačiau tiek buvęs „Litexpo“ direktorius D.Aleknavičius, tiek dabartinis vadovas M.Rutkauskas mano, kad „Litexpo“ iš perkančiųjų organizacijų sąrašų išsibraukė teisėtai ir teisingai.
„Labai keistas yra teismo sprendimas ir labai palaikau idėją jį skųsti. Pagal įstatymą perkančiosios organizacijos turi atitikti tam tikras sąlygas, o „Litexpo“ jų neatitinka. Tai patvirtino ir teisininkai. Negauna „Litexpo“ paramos iš valstybės, tai visiškai komercinė organizacija“, – sakė D.Aleknavičius.
Jis sakė, kad tuo metu, kai „Litexpo“ išsibraukė iš perkančiųjų organizacijų sąrašo, tokį sprendimą laimino ir įmonės valdyba, ir ūkio ministras R.Žylius.
„Tai organizacijos, o ne ministro sprendimas. Organizacija pati nusprendžia, ar ji atitinka, ar ne tuos kriterijus. Be to, mes kreipėmės ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, ir į Konkurencijos tarybą. Jos pastabų neturėjo“, – teigė D.Aleknavičius.
Dabartinis „Litexpo“ vadovas M.Rutkauskas 15min aiškino, kad parodų ir kongresų centras apskritai galėjo nė neįspėti Ūkio ministerijos apie tai, kad nebesilaikys Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimus vykdys pagal savo taisykles.
„Litexpo“ nei 2012-aisiais, nei 2011-aisiais, nei tuo labiau po to neturėjo jokių funkcijų, kurios suteiktų perkančiosios organizacijos statusą, todėl buvo nutarta jo atsisakyti. Dabar mes ruošiamės kasacijai. Būtinai skųsime šį teismo sprendimą“, – sakė M.Rutkauskas.
Pasak jo, jei Aukščiausiasis teismas vis dėlto priimtų sprendimą, kad „Litexpo“ turi tapti perkančiąja organizacija, „Litexpo“ bus tam pasiruošusi. „Nesėdime rankų sudėję“, – tvritino jis.
M.Rutkauskas sako, kad teismas apskritai persistengė spręsdamas dėl „Litexpo“ statuso, mat apie tai ieškovas jo nė neklausė.
Sunkintų galimybes konkuruoti?
„Litexpo“ direktorius M.Rutkauskas tvirtina, kad perkančiosios organizacijos statusas gerokai apsunkintų parodų ir kongresų centro galimybes konkuruoti su varžovais rinkoje.
„Mūsų vidinės taisyklės nėra tolimos įstatymui. Gal šiek tiek trumpesni terminai taikomi tik, nes veikla yra operatyvi ir perkančiajai organizacijai taikomos viešųjų pirkimų taisyklės terminų prasme yra ne tokios lanksčios. Mes užsiimame absoliučiai komercine veikla ir veikiame komercinėje aplinkoje. Mūsų konkurentai tos perkančiosios statuso neturi, todėl mums su jais taptų truputį sunkiau konkuruoti“, – kalbėjo „Litexpo“ vadovas.
Jis pažymėjo, kad „Litexpo“ veikia pelningai ir jokios paramos iš valstybės negauna.
„Vienintelis išskirtinumas, kad mūsų akcininkas – valstybė. Gal dėl to turėtume turėti perkančiosios organizacijos statusą, tačiau įstatymuose nurodyta, kokie požymiai turi būti organizacijoje, kad ji taptų perkančiąja. Dalies tų požymių mes neatitinkame“, – pabrėžė M.Rutkauskas.
Pasak jo, konkursą, kurio rezultatus teismas nutarė panaikinti, laimėjusios įmonės darbus atliko gerai. Sutartis baigiasi kitų metų pradžioje. Tuomet reklamos paslaugoms „Litexpo“ skelbs naują konkursą.
„Jau galvojame, kokiu būdu toliau pirkti paslaugas reikės ir kaip toliau užsitikrinti, kad būtų ne blogiau nei dabar teikiama paslauga. Konkursą naują būtinai skelbsime“, – sakė M.Rutkauskas.
Ūkio ministerija situaciją stebi
Lietuvoje perkančiųjų organizacijų sąrašus tvirtina Ūkio ministerija. Tačiau „Litexpo“ vadovas M.Rutkauskas tvirtina, kad ji neturi teisės nuspręsti, ar jos valdomos įmonės turi būti perkančiosiomis organizacijomis, ar ne.
Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi nuomonės, kad prie ministerijų įsteigtos įstaigos, įmonės, asociacijos ar pan. turėtų būti laikomos perkančiosiomis organizacijomis ir pirkimus vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
„Priimdama sprendimą įmonė pranešė apie tai akcininkui, nors formaliai net to neturėjo daryti“, – sakė jis.
Tačiau Ūkio ministerijos kancleris Gedminas Miškinis 15min sakė, kad ministerija atidžiai stebi situaciją su „Litexpo“.
„Situacija nėra tokia paprasta. Mūsų teisininkai irgi žiūrėjo, kaip čia yra. Vieni teisininkai sako, kad turi būti vienaip, kiti, kad kitaip. Mums labai sunku pasakyti, kaip turi būti iš tikrųjų. Teismas priims sprendimą galutinį ir žinosime. Kol kas yra tik tarpinis teismo sprendimas“, – sakė G.Miškinis.
Pasak jo, čia sprendimą turi pasakyti teisininkai, o ne politikai.
VPT: valstybės įmonės turi būti perkančiosios organizacijos
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė komentuodama situaciją 15min teigė, kad teisę spręsti dėl įmonės statuso turi būtent Ūkio ministerija.
„Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. 3 d. spręsti, kas yra perkančioji organizacija, o kas nėra, turi Ūkio ministerija, sudarydama perkančiųjų organizacijų sąrašus. Jeigu Ūkio ministerija neteisingai nuspręstų, tada jos sprendimai (sudarytas sąrašas) galėtų būti ginčijamas teismuose administracine tvarka“, – teigė ji.
VPT vadovė akcentavo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas aiškiai numato, kokie kriterijai lemia, ar įmonė yra perkančioji organizacija.
Konkrečios „Litexpo“ situacijos D.Vilytė nekomentavo, nes šiuo metu vyksta teisminis ginčas.
„Bendrai Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi nuomonės, kad prie ministerijų įsteigtos įstaigos, įmonės, asociacijos ar pan. turėtų būti laikomos perkančiosiomis organizacijomis ir pirkimus vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Šiuo metu analizuojame 361 prie ministerijų įsteigtą įmonę, įstaigą ir pan. Vertiname, kokią veiklą jos vykdo, kokie yra finansavimo šaltiniai, kas yra akcininkai arba dalininkai, kaip vykdomi pirkimai, taip pat, ar jos yra perkančiosios organizacijos, ar vykdo viešuosius pirkimus, ar teikia procedūrų ataskaitas“, – teigė D.Vilytė.
Pastaruoju metu, pasak VPT vadovės, nustatyti keli atvejai, kai įmonės nesilaikė įstatymo ir nevykdė viešųjų pirkimų, nors ir privalėjo tai daryti. VPT yra konstatavusi, kad Vidaus reikalų ministerijai priklausantis Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ ignoravo įstatymą, nors pirkimus ir privalėjo vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Analogiška situacija susiklostė ir su Teisingumo ministerijai priklausančia įmone „Mūsų amatai“.
