Anot KT pirmininko Dainiaus Žalimo, tai – pozityvus pokytis, kadangi, jo teigimu, šiandien Europoje „sunku surasti tokią šalį, kurios Konstitucinis Teismas neturėtų šios kompetencijos.“
Šiuo metu piliečiai su KT gali susidurti tik netiesiogiai – jeigu jų bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų, kad yra argumentų manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, taikomas byloje, prieštarauja konstitucijai.
„Deja, turime tokių situacijų, kada teismai nelabai noriai kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir nusprendžia nesikreipti tais atvejais, kada tikrai tas kreipimasis galėtų būti perspektyvus. Ir pats asmuo, kuris yra bylos šalis, nieko negali padaryti“, – sako D.Žalimas.
KT pirmininkas taip pat pabrėžia, kad tiesioginio kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę turi ir mūsų kaimyninės valstybės, tokios kaip Latvija ar Lenkija, kitos Europos Sąjungos šalys.
„Šiandien Europoje, ko gero, sunku surasti tokią šalį, kurios Konstitucinis Teismas neturėtų šios kompetencijos – tirti individualius konstitucinius skundus“, – sako D.Žalimas.
