„Įstatymų leidėjas yra linkęs nepaisyti Konstitucinio Teismo konstitucinės doktrinos nuostatų, nors tai jau sukėlė itin nepageidautinų pasekmių“, – Seime vykusioje konferencijoje sakė R.Ruškytė.
„Kitas ignoravimo atvejis – Konstitucinio Teismo 2004 metų liepos 1 dienos nutarimo doktrina ir ūkio ministro atsistatydinimas“, – kalbėjo teisėja.
R.Ruškytė priminė, kad Konstitucinis Teismas 2004 metais konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar atitinkamiems asmenims nuosavybes teise priklausančio turto tvarkymas, taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas nėra verslas, komercija ar kita privati veikla, kuria siekiama pelno.
„Toks reguliavimas iki šiol nėra nustatytas“, – sakė teisėja.
Ji taip pat priminė situaciją 2003 metais, kai buvo nepaisoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo sostinės meru renkant apskrities viršininką Gediminą Paviržį. Vėliau jis pasitraukė iš mero posto, pagrindiniu motyvu nurodydamas būtent Konstitucinio Teismo nutarimą.
R.Ruškytė pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas Konstitucijai prieštaraujantį aktą pašalina tik „iš teisinės apyvartos“, tačiau Seimui kyla pareiga pripažinti tokį teisės aktą ar jo dalį netekusiu galios arba jį pakeisti.
Anot teisėjos, šiandien dar neįgyvendinti 45 Konstitucinio Teismo nutarimai, tarp jų yra 27 nutarimai, kuriuose pripažintas įstatymų prieštaravimas Konstitucijai.