„Kėlėme savo idėją dėl teismų sistemos finansavimo, nes šiuo metu nėra nustatyti objektyvūs kriterijai, skaidrios procedūros, kaip skiriamos lėšos, paprastai skiriama mažiau nei teismai pateikia savo realius poreikius“, – antradienį BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) laikinoji vadovė Sigita Rudėnaitė.
Teisėjų taryba antradienį nuotoliniu būdu susitiko su premjere I.Šimonyte bei kitais Ministrų kabineto atstovais.
Pasak S. Rudėnaitės, pritarimo dėl teisėjų siūlymo sieti finansavimą su tam tikrais ekonominiais rodikliais nesulaukė, tačiau Teisėjų taryba įvertins, kokia praktika taikoma kitose Europos šalyse, ir galbūt grįš į Vyriausybę su kitais siūlymais.
„Tie kriterijai, su kurias būtų siejamas finansavimas, jie gal diskutuotini ir, premjerės nuomone, nėra visiškai teisinga sieti atskirų struktūrų finansavimą su kažkokiu mokesčiu, tada lyg nelieka priklausomumo nuo darbo kokybės. Aš iš tikrųjų vertinčiau kaip diskusijos ir sprendimo paieškos pradžią, koks modelis būtų objektyvesnis, nes jis svarbus teismų nepriklausomumui“, – kalbėjo S.Rudėnaitė.
Anot jos, kadangi lėšos teismams šiuo metu lėšos skiriamos politikų sprendimu, tvirtinant biudžetą, teisėjų nuomone, tai neužtikrina pakankamo teismų nepriklausomumo“, ir „politikų valia visgi turėtų būt kažkaip atskirta“.
Teisėjų tarybos vadovė tuo pačiu teigė, kad Vyriausybė iš principo svarsto viešojo administravimo sektoriaus finansavimo, taip pat atlyginimų, peržiūrą, ir sutarta įtraukti teismus į procesą, jei dėl jų bus rengiami sprendimai.
„Mes visgi galvojam, kad galima ieškoti lyginamuoju požiūriu, kaip daroma kitose valstybėse, kurias mes vadinam aukštesnio demokratijos išsivystymo lygio, žiūrėti, kaip tos problemos sprendžiamos ten, ir bandyti su nauju pasiūlymu sugrįžus pateikti Vyriausybei ar Seimui, ir mes žadame šito klausimo nepalikti, nes jis pakankamai jautrus“, – sakė Teisėjų tarybos vadovė.
Ji anksčiau yra iškėlusi siūlymą keisti teismų finansavimo sistemą, siejant ją su ekonominiais rodikliais – bendruoju vidaus produktu ar kitais, kad teisėjai kasmet nepriklausytų nuo valdžios sprendimų.
Teisėjų atstovė taip pat teigė, kad šiuo metu teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų.
„Trumpai sakant, teisėjų atlyginimai nuo 2008 metų gal 5 proc. didėjo, iš esmės teisėjo atlyginimas didėjo tik nuo darbo stažo, ir mes turim labai prastą padėtį dėl teisėjų, kurie neturi darbo stažo, nes ir Aukščiausiam Teisme, jei ateina mokslininkams be darbo stažo, jo darbo užmokestis yra apie 2 tūkst. į rankas, kas nėra iš tikrųjų konkurencinga palyginti su Europos Sąjunga. Paskutiniais duomenimis, mes lenkiam tik Kiprą pagal teisėjų atlyginimus“, – kalbėjo S.Rudėnaitė.
Šiuo metu finansavimas teismams kasmet nustatomas tvirtinant biudžetą. Šiemet teismams (be Konstitucinio Teismo ir Nacionalinės teismų administracijos) skirta 80,5 mln. eurų, iš jų 74 mln. darbo užmokesčiui.
