DP drausmės bylą kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Daivos Kazlauskienės ir Arūno Kisieliaus, siekė iškelti dėl vasario 25 dienos posėdžio eigos, kuomet posėdžiui skyrus mažą salę iš jos buvo išprašyti bylą stebėti norėję žmonės.
„Įvertinus Darbo partijos pirmininko pavaduotojų teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams priimtas sprendimas skundo nenagrinėti“, – ketvirtadienį paskelbė Nacionalinė teismų administracija (NTA).
Pirmininko teigimu, teisėjų kolegijos nutartis atmesti prašymą dėl dalyvavimo posėdyje yra teisėjų procesinė veikla, o TEDK neturi teisinio pagrindo pagal savo kompetenciją svarstyti, ar pagrįstai teisėjai atmetė šį prašymą.
Skundą įteikę DP atstovai tvirtino, jog į vasario 25-osios posėdį teisėjų kolegija vėlavo, dėl paskirtos mažos salės atmetė į teismo posėdį atvykusių partijos narių prašymą dalyvauti viešame bylos nagrinėjime, „kolegijos pirmininkė su atvykusiaisiais kalbėjo nepagarbiai ir pakeltu tonu“. Taip pat partijos atstovai skundė teisėjų kolegiją apribojus kaltinamųjų gynėjų teisę susipažinti su pakeisto kaltinimo motyvais ir tinkamai pasiruošti gynybai.
TEDK pirmininkas Algis Norkūnas pažymi, kad nuo bylą nagrinėjančių teisėjų paprastai nepriklauso, kokios darbo sąlygos jiems sudarytos, kurioje ir kokio dydžio salėje gali tekti posėdžiauti. Anot jo, aplinkybė, kad teismo posėdyje buvo leista dalyvauti tik tokiam asmenų skaičiui, kiek posėdžių salėje yra sėdimų vietų, rodo teisėjų siekį užtikrinti teismo posėdžio tvarką ir sklandžią eigą.
„Riboto skaičiaus proceso stebėtojų dalyvavimas teismo posėdyje nereiškia teismo posėdžio viešumo pažeidimo, nes teismo viešumo principas iš esmės nepaneigiamas. Nereikalaujama, kad į teismo posėdžio salę būtų užtikrinta galimybė patekti kiekvienam, kuris to pageidauja“, – pranešime cituojamas A.Norkūnas.
Pirmininko teigimu, teisėjų kolegijos nutartis atmesti prašymą dėl dalyvavimo posėdyje yra teisėjų procesinė veikla, o TEDK neturi teisinio pagrindo pagal savo kompetenciją svarstyti, ar pagrįstai teisėjai atmetė šį prašymą.
„Teismo posėdžio pirmininkės reikalavimai atvykusiems asmenims laikytis posėdžio tvarkos, įspėjimai dėl posėdžio tvarkos nesilaikymo pavėlavusiems asmenims ir jų perspėjimas dėl galimos taikyti įstatymais nustatytos atsakomybės taip pat yra teisėti. Tokiais atvejais pateisinamas ir garsus bei įsakmus posėdžio pirmininko tonas“, – rašoma pranešime.
Pasak A.Norkūno, žymus teismo posėdžio vėlavimas be pateisinamų priežasčių atskirais atvejais gali sudaryti pagrindą svarstyti teisėjo drausminės atsakomybės klausimą, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į didelį teisėjų darbo krūvį, nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, iki posėdžio ir jo metu teikiamus prašymus, teisėjų vėlavimas į posėdį gali būti pateisinamas.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.
