Nušalinimą E.Rimšeliui antradienį vykusio posėdžio metu pareiškė buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui ir Sausio įvykiuose tankui vadovusiam Jurijui Meliui atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda.
R.Burdos teigimu, anksčiau prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju teisės klausimais dirbęs teisėjas galėjo dalyvauti rengiant Sausio 13-osios bylai svarbias Baudžiamojo kodekso pataisas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo šališkumo.
Advokato minėtuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose buvo priimti humanitarinius nusikaltimus reglamentuojantys straipsniai ir papildytas baudžiamųjų įstatymų galiojimą nustatantis straipsnis. Šis įstatymas priimtas 2011 metų kovo 22 dieną. E.Rimšelis prezidentės D.Grybauskaitės komandoje dirbo 2009–2014 metais.
Pats E.Rimšelis neigė dalyvavęs kuriant kodekso pataisas ir tvirtino nematantis jokio pagrindo savo nusišalinimui.
Pirmininkavimą kolegijai laikinai perėmusi teisėja Ernesta Montvidienė sakė, kad svarstant nušalinimą buvo išnagrinėtos visos nurodytos aplinkybės ir nustatyta, kad E.Rimšelis nedalyvavo pataisas kūrusioje darbo grupėje, nepateikė išvadų, kaip teisės mokslininkas ir neatstovavo prezidentei pristatant pataisas Seime, tai darė prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjos pasisako, kad nemano, jog vien tik pareigų – prezidentės patarėjo pareigų – atlikimas galėtų lemti teisėjo nešališkumą šioje byloje“, – trečiadienį per posėdį sakė teisėja.
Po šio sprendimo E.Rimšelis vėl perėmė pirmininkavimą kolegijai, joje be pirmininko taip pat yra E.Montvidienė ir Egidija Tamošiūnienė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjos pasisako, kad nemano, jog vien tik pareigų – prezidentės patarėjo pareigų – atlikimas galėtų lemti teisėjo nešališkumą šioje byloje.
Apeliacinio teismo nagrinėjamoje rezonansinėje byloje šiuo metu sakomos baigiamosios kalbos. Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.
Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.
Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų.
Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D.Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M.Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
