Kalbėdamas apie teismų autoriteto gerinimą, kandidatas į LAT vadovus pareiškė, jog „reikėtų ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą“.
„Tai reiškia tarėjų instituto atsiradimą Lietuvos teismų sistemoje. Kokios bylos turėtų būti nagrinėjamos dalyvaujant tarėjams ir kokia tarėjų parinkimo sistema, tai labiau techniniai klausimai. Tačiau svarbu pradžia – politinė valia“, – teigė G.Kryževičius.
Jis svarstė, kad visuomenės atstovams būtų galima patikėti sprendimo teisę darbo bylose arba bylose, aktualiose tam tikroms bendruomenėms ginčijantis dėl teritorijų plėtros, kai kurių administracinių teisės pažeidimų bylose, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, tokių kaip neteisėti miškų kirtimai, ir panašiose, kai kuriose baudžiamosiose bylose.
„Svarbiausia – teismų sistemos atvėrimas“, – teigė G.Kryževičius.
Kandidato teigimu, šia linkme jau padaryta nemažai žingsnių: visuomenės atstovai dalyvauja Pretendentų į teisėjus atrankos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijose.
Teismų tarėjų institucija Lietuvoje buvo panaikinta 1995 metais. Jos atkūrimo šalininkai teigia, kad tai padidintų teismų skaidrumą, tačiau kritikai nuogąstauja, jog tarėjų atsiradimas dar prailgintų teismų procesus, bei pažymi, kad šis institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis, nes buvo įvestas sovietmečiu.
G.Kryževičius Seime sakė manąs, kad teisėjo titulas negali suteikti kokių nors privilegijų.
„Konstitucinė asmenų lygybės prieš įstatymą nuostata įpareigoja, kad vienodos teisinės situacijos būtų vertinamos tapačiai visų asmenų, taigi ir valstybės pareigūnų atžvilgiu. Man atrodytų, kad jeigu policijos ar muitinės pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą, jeigu, pavyzdžiui, vairuoja transporto priemonę išgėręs net ir ne tarnybos metu, tai kodėl teisėjo padarytas analogiškas pažeidimas turėtų būti vertinamas kitaip?“ – svarstė G.Kryževičius.
Jeigu policijos ar muitinės pareigūnas atleidžiamas, kaip pažeminęs vardą, kai neblaivus vairuoja, nors ir ne tarnybos metu, kodėl teisėjai turėtų būti vertinami kitaip? – svarstė G.Kryževičius.Jis tvirtino matąs nuolaidžiavimo požymių teisėjams ir dėl ilgo bylų nagrinėjimo, ypač vertinant tai, kad ilgi procesai kartais kaltinamiesiems padeda išvengti atsakomybės, net ir baudžiamosios.
Paprašytas įvertinti metus trukusią buvusio LAT pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo istoriją, kandidatas siūlė keisti Teismų įstatymą.
„LAT vadovų skyrimo procedūros jau ne kartą tampa įtampos židiniu vidaus politikoje. Šias įtampas, manau, pašalintų viena Teismų įstatymo pataisa, kuria būtų nustatyta, kad LAT pirmininkas ir skyrių pirmininkai skiriami tik vienai 5 metų kadencijai be jokių išimčių ir išlygų, o šias pareigas ėję teisėjai vadovo pareigų galėtų siekti tik praleidę vieną kadenciją“, – siūlė G.Kryževičius.
„Tvarkietis“ Remigijus Ačas suabejojo, ar G.Kryževičiaus skyrimui LAT pirmininku nesutrukdys esą kolegų teisininkų jam metami įtarimai dėl galimos korupcijos. Anot parlamentaro, Vyriausiajame administraciniame teisme dirbusį G.Kryževičių kolegos vadino Misteriu Procentai.
„Aš nežinau, kas mane vadino Misteriu Procentai, tai visiškas melas. Norėčiau, kad kas tai sakė, pasakytų, kas man ką davė ir kokius procentus skaičiavau“, – atsakė teisėjas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė ketvirtadienį parlamentarams pateikė G.Kryževičiaus kandidatūrą į LAT pirmininko postą.
1962 metais gimęs G.Kryževičius yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1985–1988 metais jis dirbo LAT sekretoriate skyriaus viršininku-pirmininko padėjėju, 1988–1989 metais – Komunalinio ūkio ministerijoje vyriausiuoju juriskonsultu.
G.Kryževičius teisėjo pareigas yra ėjęs tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose.
1989–1995 metais jis buvo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas, 1995–1999 metais – Vilniaus apygardos teismo teisėjas, 1999–2001 metais – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.
2001–2007 metais G.Kryževičius dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, 2001–2006 metais buvo šio teismo pirmininko pavaduotojas.
Nuo 2007 metų birželio mėnesio jis užėmė LAT teisėjo pareigas.
Pagal Teismų įstatymą LAT pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
Seimas liepos pabaigoje po metų delsimo galiausiai pritarė Vytauto Greičiaus atleidimui iš LAT pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. V.Greičiaus kadencija baigėsi 2008 metų liepą.
Remiantis įstatymu, laikinai LAT pirmininko pareigas eina LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus LAT pirmininku skirti siūlė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovą Joną Prapiestį, tačiau ši kandidatūra sulaukė nemažai pasipriešinimo dėl tariamo koncerno EBSW neteisėtos veiklos toleravimo, kai J.Prapiestis 1992–1996 metais buvo teisingumo ministras. Šiuos priekaištus J.Prapiestis vadina visiškai nepagrįstais.
V.Adamkus J.Prapiesčio kandidatūrą vėliau atsiėmė.
