Be vienbalsio balsavimo rezultatų teisės profesorius sulaukė ir atsiprašymo.
„Yra buvę šiokių tokių nesusikalbėjimų dėl kolegos Egidijaus karjeros ir Teisėjų taryboje, šiuo metu visi dokumentai, apie kuriuos anksčiau vyko diskusija, yra“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Prieš tai prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis posėdžio dalyvius informavo, kad „profesorius Egidijus Šileikis turi visus įstatymo reikalaujamus dokumentus, tai yra visas reikalaujamas pažymas, kad galėtų dirbti šį darbą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
„Visos pažymos yra gautos“, – patikino Prezidentūros atstovas.
„Daugiau nereikės mums diskutuoti, ir kolega atsiprašom jūsų. Ir prieš duodama žodį atsiprašau dėl Teisėjų tarybos nesusipratimo, kuris vyko dėl jūsų. Mes padarėme labai aiškų, na... jums gal nuo to ne lengviau, bet mes savo tvarką vis dėlto pasitikslinome ir atsiprašome, kad jūs pakliuvote į nesusikalbėjimą“, – sakė S.Rudėnaitė.
LAT teisėju nebuvo paskirtas
Birželį Seimas atmetė prezidento G.Nausėdos pasiūlytą buvusio KT teisėjo E.Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus.
Parlamentarai sprendimą argumentavo tuo, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.
Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
E.Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.
Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.
„Atsakydami į paklausimą informuojame, kad Teisėjų tarybai svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui skirti Egidijų Šileikį į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teisėjo pareigas buvo pateikti: medicininė sveikatos pažyma ir iš VSD asmens patikrinimo išvada dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šių duomenų pateikimas numatytas Teismų įstatyme, skiriant teisėją į pareigas“ – rašoma Nacionalinės teismų administracijos atstovės Rūtos Andriuškaitės penktadienį BNS pateiktame atsakyme.
Jau bendravo su būsimu kolektyvu
E.Šileikis teigė šią savaitę buvęs pristatytas teismo kolektyvui, jam patiko būsimos darbovietės atmosfera.
„Mano, kaip Konstitucinio Teismo teisėjo, patyrimas galbūt bus tikrai racionalus dalykas ne tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreipiantis į Konstitucinį Teismą, bet ir nagrinėjant norminius, ginčijamus teisės aktus“, – kalbėjo jis per Teisėjų tarybos posėdį.
LVAT yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai, vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat byloms dėl bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo.
LVAT yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti KT kompetencijai, galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais.
E.Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.
Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.
2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.
