Šį kreipimąsi parlamentarams jis išplatino vėl paaštrėjus diskusijoms dėl teisėjų, kuriems suteiktas specialaus liudytojo statusas.
A.Valantinas teigia šiuo metu stebintis procesą, kai „apie teisminės valdžios problemas parlamente kalba ne patys teismai, bet tendencingą informaciją pateikiantys atskirų ikiteisminio tyrimo institucijų vadovai, Seimo nariai, viešai svarstantys apie nepatikrintą ir turbūt iki galo nesuvoktą informaciją“.
„Šiuo kreipimusi Teisėjų taryba ragina Seimo narius nesiekti trumpalaikės politinės naudos teisminės valdžios menkinimo sąskaita“, – rašoma parlamentarams perduotame kreipimesi, kurio kopiją gavo BNS.
A.Valantino teigimu, teismai pripažįsta, kad turi problemų, nuo kurių „nebėga ir nesislapsto, tik reikalauja, kad šios problemos būtų sprendžiamos atvirai, skaidriai ir įstatyme numatytais būdais“.
„Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu, kurstančiu nusivylimo nuotaikas visuomenėje“, – rašo Teisėjų tarybos pirmininkas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės pabaigoje pranešė, kad daugiau kaip prieš metus pradėtame tyrime dėl galimos korupcijos specialaus liudytojo statusas suteiktas keturiems šiuo metu dirbantiems teisėjams. Šis statusas dažnai visuomenėje vertinamas kaip tarpinė grandis tarp liudytojo ir įtariamojo.
Opoziciniai parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė paragino Teisėjų tarybą paviešinti specialaus liudytojo statusą turinčių teisėjų pavardes ir įvertinti jų galimybes eiti pareigas.
Teisėjų taryba savo ruožtu pakartotinai paprašė generalinio prokuroro pateikti informaciją apie aplinkybes, kuriomis jiems buvo suteiktas šis statusas. Ji teigia, kad negaudama tokios informacijos negali priimti sprendimo dėl teisėjų pareigų.
Specialaus liudytojo statusas Lietuvoje įteisintas 2007 metais.
Generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Rekomendacijose kartu pabrėžiama, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas. Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.
