Nacionalinė teismų administracija iki rugsėjo 30 dienos įpareigota parengti atitinkamos Konstitucijos pataisos projektą ir jos lydimuosius dokumentus.
Nori sustiprinti teismų nepriklausomumą
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS sakė, kad tokia teisė sustiprintų teismų, kaip vienos iš valdžios šakų, nepriklausomumą, be to, leistų efektyviau spręsti su teismais susijusius ginčus.
„Įstatymu, Vyriausybės nutarimu, prezidento dekretu neretu atveju būna sprendžiama ir dėl teismų sistemos. Pavyzdžiui, dabar ruošiamas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. Jo projektas mums jau dabar atrodo šiek tiek galintis kelti klausimų, ar atitiks Konstituciją“, – teigė teisėja.
Anot jos, jeigu Teisėjų taryba, kaip teisėjų savivaldos atstovė, norėtų dėl šio įstatymo kreiptis į KT, privalėtų ieškoti aplinkinių kelių – įtikinti tai padaryti Seimą arba Vyriausybę.
„Teismai gali kreiptis į KT, bet tik tada, kai nagrinėja individualų ginčą ir tame individualiame ginče kas nors iškelia klausimą“, – sakė S. Rudėnaitė.
Dabar Konstitucijoje nustatyta, kad teisę kreiptis į KT dėl įstatymų, nutarimų, dekretų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui turi Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, teismai. Dėl Vyriausybės aktų dar gali kreiptis ir prezidentas.
Be to, prieš kelerius metus įteisintas individualus skundas, tai yra kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į KT, jeigu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, o šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
„Abstraktaus kreipimosi galimybės nei teismai, nei Teisėjų taryba neturi. (...) Tai gana varžo ir apsunkina mūsų galimybes“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė.
Anot jos, klausimų, kurie gali kelti ginčų, yra ne vienas. Kaip pavyzdį S. Rudėnaitė nurodė šią savaitę KT pradėtą nagrinėti bylą dėl teisėjų atlyginimų.
„Daug metų teismai kėlė tą klausimą, kad atlyginimai – neadekvatūs, neatitiko nei atsakomybės, nei pareigų. Tada teisėjai individualiose bylose reiškė ieškinius, kad valstybė, jų teigimu, padarė žalą ir tik tokiu būdu tas ginčas atsidūrė KT“, – sakė Teisėjų tarybos vadovė.
Dėl per mažo darbo užmokesčio teisėjai dar 2022 metais pradėjo rašyti skundus teismams, o šie sustabdė konkrečių bylų nagrinėjimą ir paprašė KT išaiškinimo.
„Jeigu Teisėjų taryba būtų turėjusi teisę pati kreiptis į KT, būtų viskas daug paprasčiau ir, manau, kad gerokai efektyviau sprendžiama“, – pridūrė ji.
S. Rudėnaitės teigimu, kai kurios Europos valstybės yra numačiusios teisę teisėjų savivaldai kreiptis į KT tiesiogiai.
Politikai abejoja siūlymu
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbantis konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS sakė, kad toks Teisėjų tarybos prašymas nėra pagrįstas.
„Nepagrįstas prašymas todėl, kad ir dabar tų galimybių yra pakankamai daug. Juoba, kad Teisėjų taryba, kaip tam tikras socialinis partneris, visada gali kreiptis į Seimą ir tokiu būdu inicijuoti – per Seimą, per Seimo komitetą, per Seimo pirmininkę – kreipimąsi į KT. Taip pat yra standartinis kelias – per teismus, ką teisėjai yra padarę ir šiuo metu“, – teigė Seimo narys.
Anot jo, teisėjų darbo užmokesčio klausimas parodė, kad nors ir užtrunka, klausimą iš esmės galima išspręsti diskutuojant su politikais.
„Nereikėtų keisti to, kas nėra akivaizdžiai sugedę“, – pridūrė A. Vyšniauskas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat atsargiai vertino poreikį sudaryti Teisėjų tarybai galimybę tiesiogiai kreiptis į KT.
„Teisėjai iš principo turi teisę kreiptis per teismą nagrinėdami konkrečią bylą“, – sakė jis.
Parlamentaro teigimu, jie gali rašyti ir individualų skundą KT.
„Tokių galimybių yra teisėjams. Reikės paskaityti argumentaciją, kodėl taip siūlo. Bus įdomi diskusija. Kol kas iš pirmo žvilgsnio kaip ir nėra dėl ko, nematau kol kas ypatingo pagrindimo suteikti jiems tokią teisę“, – BNS sakė J. Sabatauskas.
Norint Teisėjų tarybai suteikti teisę kreiptis į KT, būtina pakeisti Konstituciją.
Siūlyti jos pataisas gali grupė Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
Teisėjų taryba savo pataisą ketina siūlyti per tam pritariančius parlamentarus – reikės rasti ne mažiau kaip 35 rėmėjus.
Kad Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, už jį privalo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
