Sekite 15min Google
„Darbuotojų nusivylimas atlyginimais, atsižvelgiant į funkcijos sudėtingumą, funkcijos rimtumą, poveikį valstybės gyvenimui, tikrai yra labai didelis“, – šią savaitę per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį sakė ji.
D. Bublienės teigimu, Teisėjų taryba ne kartą siūlė ir yra pateikusi Teismų įstatymo projektą, kad teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių ir teismo psichologų darbo užmokestis būtų susietas su teisėjų atlyginimu, teisėjų padėjėjams skiriant 50 proc. teisėjų atlyginimo, teismo psichologams – 45 proc., teismo posėdžių sekretoriams – 35 procentus.
Anot jos, tam kitais metais papildomai reikėtų apie 30 mln. eurų, dabartiniame biudžeto projekte numatyta 3,8 mln. eurų.
Teisėjų tarybos pirmininkė sakė, kad minėta suma leis geriausiu atveju minėtiems teismų sistemos darbuotojams atlyginimus padidinti apie 4,6 proc., o ne 6 proc., kaip teigia Finansų ministerija.
„Tai tikrai netenkina teismų sistemos lūkesčių“, – pabrėžė D. Bublienė.
Anot jos, teismai turi teisinių įrankių be įstatymo pakeitimo padidinti darbo užmokestį teisėjų padėjėjams, posėdžių sekretoriams, psichologams.
„Vienintelio, ko neturime, neturime pinigų“, – sakė ji.
Dabar vidutinis teisėjo padėjėjo atlyginimas yra 1427 eurai į rankas. Pasak D. Bublienės, toks darbo užmokestis nėra konkurencingas ne tik su privačiu, bet ir viešuoju sektoriumi, kur vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekia 1706 eurus.
„Tikrai turime pasakyti, kad pastaruoju metu skelbiami konkursai tiesiog neįvyksta, nes nėra pageidaujančiųjų dirbti už tokį atlyginimą, ir visi supranta, kad darbo krūvis tikrai yra nemažas“, – tvirtino Teisėjų tarybos vadovė.
„Jeigu manoma, kad patyręs teisininkas ar juolab mokslų daktaras norėtų dirbti už tokį atlyginimą atsakingą darbą, tikrai tokių teisininkų mes nerandame“, – sakė ji.
„Turime suprasti, kad tai ne išlaidos, tai yra investicija. Ir jeigu mes tų investicijų nedarysime laiku, turėsime kalbėti apie susilpnėjusią teismų sistemą, apie jos neatsparumą ir, man atrodo, mes tada jau nebegalėsime kalbėti ir apie teisinės valstybės principą“, – kalbėjo D. Bublienė.
Pagal biudžeto projektą kitąmet teismų sistemai numatyta skirti 124 mln. 755 eurų. Teisėjų tarybos teigimu, realus poreikis būtų 158 mln. 726 eurų.
Nacionalinės teismų administracijos direktorė Jurga Greičienė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti tvarų teismų sistemos finansavimą.
Minėti įstatymo pakeitimai svarstomi Teisingumo ministerijos darbo grupėje. Juos kritikuoja Finansų ministerijos atstovai, nes, jų teigimu, susiejus teismų darbuotojų algas su teisėjų darbo užmokesčiu, tai pareikalautų didžiulės sumos iškart.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis TTK narys Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad nuo finansavimo priklauso ir teismų nepriklausomumas.
„Teismai niekada nebus nepriklausomi, jeigu jie ateis pas mus ir maldaus pakelti biudžetą teisėjų padėjėjams, sekretoriams ir panašiai. Gerbkime pačius teisėjus“, – kalbėjo jis.
Seimo TTK nutarė teismų biudžeto projektą grąžinti tobulinti Vyriausybei, kad ši jį persvarstytų pagal Teisėjų tarybos nurodytą poreikį.
Lietuvoje pernai teismų finansavimas sudarė apie 0,16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiemet – 0,15 procento. Pagal planuojamą trimetį finansavimą, 2027 metais ši dalis siektų apie 0,15 proc., 2028 metais – 0,14 proc., 2029 metais – 0,13 procento.
Teisėjų tarybos skaičiavimu, Lietuvos teismams skiriamas finansavimas išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. 2024 metais teisminei sistemai Lietuvoje skirta 65 eurai vienam gyventojui, Latvijoje šis rodiklis siekia 111 eurų, Estijoje – 86 eurai. Liuksemburgo teisminėje sistemoje vienam gyventojui tenka 314 eurų, Vokietijoje – 194 eurai.
